Draudikai fiksuoja, kaip, pavyzdžiui, atrodo įamžintas šią vasarą sugadintas gyventojų turtas Kauno krašte, užlietos gyvenamosios patalpos, rūsiai. Nugriuvę arba krušos sugadinti stogai. Draudikai skelbia, kad pasibaigusi vasara šiemet buvo negailestinga. Pavyzdžiui, viena draudimo bendrovė skaičiuoja, kad gamtos jėgų ir stichijų nulemtų įvykių šiemet buvo užfiksuota penktadaliu daugiau nei 2018-ųjų vasarą.
„Mes turėjom vos nes kas mėnesį krušas arba dideles liūtis, kurios mūsų draudėjams padarė daug žalos. Dėl krušos mes turėjom šią vasarą, ir dėl liūčių įvykių skaičius pas mus padidėjo vos ne trigubai“, – sako BTA atstovas Marek Ernest Goliančik.
„Per šių metų vasarą, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius turėjome devynias tokias didesnes liūtis. Kai palyginus pernai turėjome aštuonias. Priešingai nei būdavo anksčiau šiais metais buvo labai aktyvus birželis, kai ankstesniais metais turėdavom, kad liepą, rugpjūtį, audros buvo būtent tais mėnesiais“, – teigia „Lietuvos draudimo“ atstovas Andrius Gimbickas.
Tiesa, skirtingos draudimo bendrovės pateikia skirtingus skaičius. Vienos įvykių fiksavo mažiau, kitos daugiau. Tačiau visi draudikai atkreipia dėmesį, kad orai Lietuvoje tampa vis sunkiau nuspėjami, tad pasiruošti audroms iš anksto – sunku. Be to, užklumpančios liūtys ar krušos tampa labai lokalizuotos. Tačiau to, kas pasitaiko kelyje – nepagaili. Pavyzdžiui, būta, kad vienoje gyvenvietės pusėje audra plėšė namų stogus, o kitoje namai liko visiškai sveiki.
„Yra tokių audrų, kurios atsiranda vienoje vietoje. Staiga ir netikėtai dėl temperatūrų skirtumų. Mes turėjom tokį įvykį, kai grynai buvo sugadinti 7-i pastatai vieno iš draudėjo, ir kito draudėjo toje pačioje vietovėje nebuvo paliesti visai“, – kalbėjo M. E. Goliančik.
„Audros yra labiau lokalesnės, jos paliečia mažiau miestelių, miestų ir rajonų, ko pasėkoje mes turėjome beveik 40 procentų mažiau draudiminių įvykių, tačiau jis šią vasarą siekė 921 žalą, ko pasėkoje padengėme už beveik 545 000 eurų“, – sako A. Gimbickas.
Įvykių būtą pačių įvairiausių:
„Tai yra virš įtampiai. Buitinė technika sugadinama, būna nuo žaibavimo užsidega namai, lauko baldai pakeliami, daužomi stiklai. Pro stogo konstrukcijas yra apliejamos patalpos.“
„Sugadinti stogai. Tokiu atveju žalos siekia nuo 6 iki 13 tūkstančių eurų. Didžiausia buvo medžiui užvirtus audros metu ant namo, kai stogas lūžo visiškai. Tiesiog jį reikėjo pakeisti“, – pasakoja „Gjensidige“ atstovė Viktorija Katilienė.
Draudikų duomenimis vidutinė žala priklausomai nuo sugadinto turto rūšies ir pobūdžio šią vasarą svyravo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Siautėjo ne tik gamta. Šią vasarą tautiečiai daug žalos patyrė ir dėl gaisrų, kuriuos sukėlė arba netvarkinga elektros instaliacija, arba neatsargus elgesys su ugnimi:
„Ugnies žalos visada yra pridarančios daugiausia nuostolių ir be abejo tai yra skaudžiausios nelaimės. Tai rugpjūti viena didesnių ugnies žalų buvo, kai sudegus namui atlyginome 72 000 eurų žalą.“
Tiesa, ugniagesiai gelbėtojai šią vasarą vadina lengvesne nei pernai. Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, iškvietimų skaičius sumažėjo nuo 6200 iki 5900.
„Galime sakyti, kad ugniagesiams ši vasara buvo tikrai ramesnė. Tai sprendžia ir išvykimų skaičius, kuris yra 5-iais procentais mažesnis. Gaisrų skaičius yra 9-iais procentais mažesnis. Pagrindinės gaisrų priežastys išlieka tos pačios, tai yra neatsargus elgesys su ugnimi ir elektros įrenginių eksploatavimo pažeidimai“, – kalbėjo departamento atstovas Aurelijus Česūnas.
Tam, kad nereiktų vasarą remontuoti būsto, ir ugniagesiai, ir draudikai pataria nepalikti namų be priežiūros. Net jei orų prognozės nepranašauja smarkaus lietaus ar vėjo, visada patariama neužmiršti uždaryti langų ir orlaidžių.
