Kaip rašoma, teisininkė iš Jungtinių Amerikos Valstijų kalėjimo į Lietuvą turėtų būti išgabenta dar šiandien.
„Informuojame, ką tik naujausios žinios iš JAV. Į Lietuvą šiandien iš Amerikos išvežama Neringa Venckienė“, – rašoma „Drąsos kelio“ profilyje.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienio vakarą patvirtino, kad buvusios teisėjos ir parlamentarės Neringos Venckienės ekstradicija į Lietuvą vyksta šiuo metu, tačiau atsisakė komentuoti, kada tiksliai ji bus pargabenta.
„Ekstradicijos procesas vyksta, bet negaliu pasakyti, kada ji bus parvežta – šią ar kitą savaitę, ar dar kažkada. Konfidencialumas yra dalis taktikos“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros vadovas.
Lietuvos prokurorai siekė N. Venckienės grąžinimo, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.
Pati N. Venckienė tvirtina, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti.
Jos sūnus Karolis Venckus feisbuke pasidalino motinos elektroniniu laišku, kur teigiama, kad „jie mane paima šiandien, dabar“.
„Pasakė, kad pasiimčiau viską, ką turiu“, – teigiama laiške.
K. Venckus apie 20 val. Lietuvos laiku naujienų portalui tv3.lt teigė, kad jo motina dar Amerikoje, tačiau artimiausiu metu turėtų būti išgabenta į Lietuvą.
„Ką tik gavau žinutę iš mamos, kad šiandien ją parveš. Bet ji vis dar Amerikoje“, – kalbėjo K. Venckus.
Buvusios teisėjos ir parlamentarės advokatas Michaelas Monico antradienio vakarą teigė neturintis tikslių duomenų apie N. Venckienės ekstradiciją, tačiau pavadino šį procesą gėda.
„Man apmaudu tai girdėti, jeigu tai tiesa. Tai gėda, jeigu tai tiesa. Ji neturi būti pargabenama, (...) jos sūnus yra čia, ji nepadarė nieko neteisėto ir ji pargabenama dėl visiškai politinių priežasčių“, – BNS teigė N. Venckienės gynėjas.
Primename, kad N. Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013 metais. Ji Čikagoje suimta 2018 metų vasarį.
Prieš mėnesį N. Venckienės advokatų pateiktame 46 puslapių ieškinyje tvirtinama, kad Aukščiausiasis Teismas neatnaujino gairių dėl pagrindinių ekstradicijos įstatymo nuostatų nuo XIX amžiaus. Ieškinyje sakoma, kad N. Venckienės byla yra galimybė išaiškinti tą teisės aktą.
Anksčiau šiais metais Čikagos apeliacinis teismas atmetė jos skundą dėl ekstradicijos iš dalies remdamasis viena 1896 metų nutartimi.
N. Venckienė turėjo leidimą gyventi ir dirbti JAV, tačiau 2018-ųjų vasario 13-ąją ji pasidavė šalies teisėsaugai, sužinojusi, kad pareigūnai siekia jos arešto.
Ji tikėjosi, kad Valstybės departamentas pripažins jai iškeltus kaltinimus politiškai motyvuotais, tokiu atveju jos ekstradicija būtų neįmanoma. Tačiau 2018-ųjų balandį JAV valstybės departamentas atsisakė tai padaryti.
Čikagos apeliacinis teismas liepą atmetė N. Venckienės skundą ir tvirtinimą, kad Lietuvos iškelti kaltinimai turi „politinį aspektą“.
