Drąsius Kedys, mėgindamas apginti nuo pedofilų savo dukrelę, sumokėjo didžiausią kainą – gyvybę. Ar prasminga buvo Drąsiaus auka, jei kaltieji pedofilai išvengė Temidės rankos?
Kauno pedofilijos bylą sutepė keturių žmonių kraujas. Lėkė prokurorų galvos. Krito ir pats generalinis. Tačiau visuomenė taip ir nesulaukė atsakymo – kas kaltas dėl sugriautų mergaitės ir jos artimųjų gyvenimų.
Palaiko tikėjimas
Brolio pradėtą kovą tęsiančios 39 m. Neringos Venckienės akyse ašaros jau išdžiūvo. Liko tik nemari gėla ir tikėjimas. D.Kedžio kovos prasmingumu. Likimu. Iš dalies – ir teisingumu. Tikėjimas, kad kaltieji bus įvardyti, o nekaltieji – reabilituoti. Nes gyvenime žmogui viskas sugrįžta. Tiek geri, tiek blogi darbai. Viskas gyvenime turi pradžią ir pabaigą. Tuo tiki N.Venckienė.
„Manau, kad Drąsiaus auka – prasminga, – sako N.Venckienė. – Jo kova parodė, kiek mūsų teisėsaugos sistemoje susikaupę pūlinių ir kas joje darosi. Iki tol taip aiškiai niekas to nematė“.
Tik tvirtas tikėjimas brolio netekusiai teisėjai padeda įžvelgti, kad blogiausia – jau praeityje. Nes visi sunkumai, kuriuos N.Venckienei tenka įveikti šiandien, palyginti su Drąsiaus netektimi, – mažareikšmiai. Neverti nė šykščios ašaros.
„Man jau visiškai tas pats, kad iki šiol mane tąso po visokias etikos komisijas, – teigia N.Venckienė. – Štai ir dabar gavau pranešimą iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos. Jie mane svarstys sausio 5-ąją. Tegul...“
Prie D.Kedžio kapo neslopsta tėvų – 72-ejų Vytauto ir 67-erių Laimutės – rauda. Dėl sūnaus netekties, dėl kreivo teisingumo. Tėvai niekada nepatikės prokurorų išvada, kad D.Kedžio mirtis – nesmurtinė. Artimieji įtaria, kad su D.Kedžiu buvo susidorota. Jiems pritaria ir kai kurie teisininkai. Vieni – tyliai, kiti, kaip buvęs ilgametis Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vadovas Stanislovas Stulpinas, pritaria balsu. Tačiau Temidė išgirsta ne kiekvieno balsą.
Klausimai be atsakymų
Po D.Kedžio mirties it iš gausybės rago pylėsi jį žeminančios versijos: mirė užspringęs skrandžio turiniu, vartojo kvaišalus. Burnas tokiems rėksniams užčiaupė atlikti tyrimai, nes po jų paaiškėjo, kad narkotikų D.Kedžio organizme nerasta.
D.Kedžio artimieji patys surado slaptą kalėjimą, kuriame prieš mirtį galbūt buvo kalinamas garliaviškis. Surinko ten rastus įkalčius ir pateikė ekspertams. Tyrėjams buvo pateikta ir stiklo šukė su medžiaga, panašia į kraują. Deja, medžiagos kiekis tyrimui atlikti buvo nepakankamas. Dėl šios priežasties niekas negalėjo pasakyti, ar medžiaga ant stiklo šukės – sustingęs D.Kedžio kraujas. Dar vienas neatsakytas klausimas. Greta galybės kitų, kuriuos užminė Kauno pedofilijos byla.
Ir taip jau sujauktas šios bylos tyrėjų kortas dar labiau sumaišė pagrindinio įtariamojo Andriaus Ūso mirtis. Panevėžio miesto apylinkės teismas baudžiamąją bylą nutraukė kaltinamajam mirus. Pagrindinės pedofilijos bylos nutraukimo klausimus apeliacine tvarka dabar nagrinės Klaipėdos apygardos teismas. Teismų karuselė suksis toliau. Nežinia kiek.
Ketina palikti Lietuvą
N.Venckienė tiki, kad kova dar tęsis dvejus trejus metus. Artimieji, puikiai suvokdami, kad pedofilų auka tapusią mergaitę ateityje gali žeisti bendraamžių užgauliojimai, puoselėja planus su ja išvažiuoti į užsienį. Tada, kai viskas pasibaigs. Kai pagaliau bus užverstas paskutinis bylos lapas ir atsiras galimybė pradėti naują gyvenimo etapą. Be praeities.
Iškrypėlių auka tapusiai D.Kedžio dukrelei – jau šešeri. Teisėsauga pedofilijos bylą it karštą bulvę iš rankų į rankas mėto dvejus pastaruosius išniekintos mažylės metus. Mergaitė ne pagal metus suvokia, kas ją myli, kas ją užjaučia, o kam ji – tik priemonė šlykštiems įgeidžiams tenkinti ir pasipelnyti.
Pats svarbiausias žmogus gyvenime net ir po mirties mergaitei liko tėvas. Tėvo ji nepamiršta. Nueina prie laiptų, vedančių į antrą aukštą, kur Drąsius su ja gyveno, ir šaukia: „Tėte, tėte, kodėl tu negrįžti...“
Sako, panašių tragedijų ateityje dar gali būti ne viena. Nes Temidė Kauno pedofilijos byloje neišdrįso pareikalauti kaltųjų atsakomybės. Nebaudžiamumas skatina nusikalstamumą? Laikas parodys.
Kęstutis Čilinskas, teisininkas:
Net ir pasikeitus Generalinės prokuratūros vadovybei, Kauno pedofilijos byloje iki šiol nėra atsakymų į pagrindinius klausimus: kas skriaudė mergaitę, kas nužudė teisėją ir mergaitės motinos seserį, kas iš tiesų atsitiko D.Kedžiui ir A.Ūsui. Niekas nebuvo įtikinamai baigta tirti.
Tai, kad tyrimai užbaigiami nutraukiant bylas, nėra atsakymas, o tik dar vienas klausimas. Esant tokiai situacijai visuomenė tebėra pasidalijusi į dvi dalis: vieni laikosi vienų, kiti – kitų versijų. O taip yra dėl to, kad savo darbo nedirba teisėsauga.
Prezidentė, priėmusi sprendimą keisti prokuratūros vadovybę, turėjo nubrėžti ir gaires, kaip reikėtų reformuoti tą instituciją ir jos veiklą, kad žmonės pradėtų pasitikėti prokuratūra. Nes iki šiol dar jokia institucija pati savęs nėra reformavusi. Net ir septyni Kalvarijos kriminalistai labai sunkiai įveikė užtvaras, kurias statė jau pakeista prokuratūros vadovybė. Man atrodo, sistema baigia suvalgyti ir naujus vadovus. Išauklėti juos pagal tą modelį, kuris čia ir veikė.
Sidas AKSOMAITIS
