Lietuva vakcinai nuo kiaulių gripo išleido apie 1 mln. Lt. Netrukus didžioji dalis šios vakcinos keliaus į šiukšlių dėžę, taigi 1 mln. taip pat. Tačiau Lietuva ne vieniša. Prancūzija šiai vakcinai pirkti išleido apie 365 mln. Eurų. Panašioje situacijoje yra ir kitos Europos šalys – Didžioji Britanija, Vokietija, Olandija, kur tik 10 proc. gyventojų buvo paskiepyta. Tačiau ir šių 10 proc. skiepyti nebuvo būtina, nes pandemijos nebuvo, o skiepų būtų užtekę ir nuo įprastinio gripo.
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė Rezoliuciją ,,Kovojant su H1N1 pandemija: reikia daugiau skaidrumo“ bei Rekomendaciją, kurios ragina nacionaliniu, tarptautiniu bei Europiniu lygmeniu valdžios institucijas, atsakingas už sveikatos apsaugą, atlikti sprendimų, priimtų kovojant su H1N1 pandeminiu gripu, peržiūrą, nes jie yra neskaidrūs, pamina demokratijos ir gero valdymo principus. Rekomendacijoje valstybėms narėms siūloma perorientuoti savo sveikatos politiką ir valdymo sistemas taip, kad būtų sugrąžintas piliečių pasitikėjimas sveikatos institucijomis, kai jos viešai paskelbia apie pandemijas ir kitą pavojų, kylantį visuomenės sveikatai.
Pagrįstai kyla klausimas, kodėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbė neproporcingai perdėtą pavojų, jau tuomet, kai buvo aišku, kad pandemija yra daug mažesnė nei atrodė iš pradžių, ir kodėl staiga žemyn buvo nuleista pandemijos skelbimo kriterijų kortelė. Situacijoje, kai nežinomybė yra susijusi su žmonių sveikata ir gyvybe, atsiranda pavojus manipuliuoti viešąja nuomone komercinių interesų naudai. Kyla pagrįsti įtarimai, kad farmacinė pramonė galėjo tiesiogiai įtakoti PSO sprendimus bei rekomendacijas dėl H1N1 pandemijos. Įtarimus dar labiau sustiprina dar ir tas faktas, kad PSO atsisakė viešai paskelbti savo Patarėjų tarybos narių pavardes bei jų viešų ir privačių interesų deklaracijas, kaip jie susiję su farmacinėmis kompanijomis. PSO prarado europiečių pasitikėjimą, nes 800 mln. Europos gyventojų nori ir turi žinoti teisybę. Žymiausios europinės farmacijos firmos yra H1N1 vakcinos gamintojos. Kai kurie ekspertai teigia, kad vakcinų bei tokių antivirusinių vaistų kaip Tamiflu ar Relenza poveikis nebuvo pakankamai ištirtas prieš pateikiant juos į rinką. Beje, svarstant šį klausimą Europos Taryboje PSO atstovai nedalyvavo, nors buvo kviesti ir nesiteikė atsakyti į mestus įtarimus.
Tik patentuotoms H1N1 vakcinoms buvo išduotas leidimas patekti į rinką, todėl tik keliom farmacinėm kompanijoms buvo galima šių vakcinų monopolizacija, o jos buvo pardavinėjamos 2-3 kartus aukštesne kaina nei sezoninės. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, ar nacionalinėm vyriausybėms buvo patarta greituoju būdu pirkti šios vakcinos didelius kiekius, ir kodėl buvo patarta vakcinuoti gyventojus dvigubom dozėm, kurios, neva buvo būtinos. Be to, daugelis Europos šalių pasirašė taip vadinamus ,,miegančius“ kontraktus su didžiosiomis farmacinėmis grupėmis, kurie PSO paskelbus pandemiją turėjo būti realizuoti. Tokia abejotina komercinė praktika dar labiau sustiprina įtarimus dėl farmacinių korporacijų vaidmens šiame skandale. Nenuostabu, kad kelios farmacinės įmonės 2009 metus paskelbė rekordinio pelno metais: jos uždirbo 7-10 mlrd. dolerių. Pandemijai nepasitvirtinus, daugelis valstybių stengėsi atsikratyti vakcinų atsargomis. Todėl ir Lietuva įsigijo vakcinos už 1 mln. Lt, kurios Olandijai jau nereikėjo.
Aš negaliu kaltinti nei Sveikatos apsaugos ministerijos, nei tuometinio Sveikatos apsaugos ministro dėl šio žingsnio. Kai iškyla grėsmė gyventojų sveikatai ir gyvybei, oficialūs asmenys, atsakingi už sveikatos apsaugą turi greitai priimti į ateitį orientuotus sprendimus, nors jie dar nebūna moksliškai patvirtinti. Tačiau reikia pasakyti, kad Lenkijos sveikatos apsaugos ministrė, pati būdama gydytoja, nepasidavė panikai ir nenupirko milžiniškų kiekių vakcinos. Lenkija atmetė skandalingus farmacinių kompanijų pasiūlymus, kad vakciną pirktų pati Vyriausybė ir prisiimtų visą atsakomybę už galimą pašalinį vakcinos veikimą.
Nėra normalu, kad finansinės krizės metu ir taip sumenkusios lėšos, skirtos sveikatos apsaugai, yra nepateisinamai švaistomos, kai visuomenėje yra keliama panika, ir kai farmacinės kompanijos lobsta mokesčių mokėtojų sąskaita. Kas ateityje pasitikės PSO skelbiamomis grėsmėmis, kai ši organizacija jau neteko visuomenės pasitikėjimo. Pagaliau ir farmacinės kompanijos turi jausti socialinę atsakomybę. Daug laiko turės praeiti , kol pasitikėjimas šia organizacija bus atkurtas.
