Nors notarai dažnai kartoja, kad apie savo paliksimą turtą reikia galvoti, kol esi sveikas ir jaunas, vis dėlto Lietuvoje į notarą dėl kitiems atiteksiančio turto dažniausiai kreipiasi jau garbaus amžiaus sulaukę žmonės.
Dažnas jų savo turimą turtą atžaloms, giminaičiams ar kitiems asmenims nusprendžia perleisti dovanojimo sutartimi. Tačiau vėliau dėl to dažnai gailisi. Nes jie nebeturi jokių nuosavybės teisių, todėl kilus konfliktui su asmeniu, kuriam yra padovanoję savo turtą, jie gali net atsidurti gatvėje.
Namuose tikras pragaras
Panaši istorija nutiko vienai garbaus amžiaus gargždiškei. Į redakciją atėjusi moteris skundėsi, kad dovanojimo sutartimi savo dukrai neatlygintinai perdavusi nuosavybės teisę į pusę jai priklausančio nuosavo namo, nebeturi ramybės. „Nors padovanojau dukrai tik pusę savo namo, tačiau nuo tos akimirkos neturiu ramybės. Jaučiu, kad ji nori išsireikalauti iš manęs, kad padovanočiau ir kitą pusę“, - jaudindamasi kalbėjo Angelė (vardas pakeistas, tačiau tikrieji moters asmens duomenys redakcijai žinomi - aut. pastaba). Pašnekovė teigė, kad dukra dovanotoje namo pusėje gyvena kartu su sugyventiniu, kuris ją terorizuoja. „Jis yra klaipėdietis ir nuolat pas dukrą negyvena, paprastai atvažiuoja tik savaitgaliais. Tačiau tada man prasideda tikras pragaras. Aš net į kiemą negaliu išeiti ant suolelio pasėdėti, nes jis ateina ir įžeidinėja mane, spardo man į kojas. Savo namuose nesijaučiu saugi“, - guodėsi moteris.
Ji pasakojo, kad dukra su sugyventiniu neseniai buvo užkalę jos duris, pro kurias ji patenka į rūsį. „Rūsyje aš laikau lašiukus nuo akių, kuriuos turiu nuolat lašintis, tad negalėdavau jų pasiimti. Kai paprašiau, kad duris atkaltų, jie pareiškė, kad nėra man ko ten vaikščioti. O dukros sužadėtinis dar pasijuokė, kad, jei taip noriu ten patekti, tai galiu pasiversti pele ir įlįsti per skylę. Kaip man gyventi, kai mano namuose iš manęs taip tyčiojamasi?“ - verkdama klausė garbaus amžiaus moteris. Ji teigė, kad vieną sekmadienį grįžusi namo iš bažnyčios dukrą su sugyventiniu rado savo namo pusėje. „Paklausti, ką jie čia veikia, atsakė, kad atėjo pažiūrėti, kaip gyvenu. Vėliau pastebėjau, kad dingo mano susitaupyti 700 litų ir auksinis žiedas. Kreipiausi į policiją, bet jie niekuo man negalėjo padėti“, - pasakojo Angelė. Ji teigė, kad dabar dukra ją yra apskundusi policijai už subraižytas palėpės duris. „Aš tikrai jų nebraižiau. Manau, jie patys tai padarė, o vėliau iškvietė policiją ir pasakė, kad tai mano darbas. Policininkai atvažiavo, tas duris nupaveikslavo. Nežinau, kuo viskas baigsis“, - kalbėjo moteris.
Būtina notaro konsultacija
Tokių istorijų, kai paskutinį gyvenamąjį būstą padovanoję kitiems asmenims senyvo amžiaus žmonės praranda ramybę arba net yra išmetami į gatvę, yra ne viena. Todėl garbaus amžiaus žmonės, prieš perleisdami savo turtą vaikams ar kitiems asmenims, turėtų pasikonsultuoti su notaru ir sužinoti apie įvairius turto perleidimo būdus. Gargždų laikraščio „Banga“ skaitytojams apie tai papasakoti sutiko Klaipėdos rajono 3-iojo notaro biuro notarė Loreta Mėčienė.
Ji teigė, kad yra trys nekilnojamojo turto perleidimo būdai – dovanojimo sutartis, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir testamentas. Notarė akcentavo, kad, jei kalbama apie paskutinio gyvenamojo būsto perleidimą, notarai nerekomenduoja sudaryti dovanojimo sutarties. „Jei asmuo perleidžia paskutinį savo gyvenamąjį būstą ir kito turto, kur gyventi perleidęs šį, nebeturi, tai notaras nerekomenduoja jam paskutinio gyvenamojo būsto dovanoti. Nes, pasirašius dovanojimo sutartį, nuosavybės teisės toks asmuo netenka. Kol tavo vaikas ar kitas asmuo, kuriam tu dovanoji turtą, yra geras, tu iš esmės gyveni iš jo malonės. Jei kyla konfliktas, jūs susipykstate, situacija pasikeičia, asmuo jokių teisių į dovanotą turtą nebeturi. Todėl jis iš tiesų gali būti tiesiog išmestas į gatvę“, - kalbėjo ji.
Naudingiau testamentas arba rentos sutartis
Tokiais atvejais, kai asmuo nori perleisti nuosavybės teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą, notarė rekomenduoja tvirtinti rentos arba kitaip vadinamą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Mat pasirašęs išlaikymo iki gyvos galvos sutartį asmuo, kaip ir dovanojimo sutarties atveju, nuosavybės teisės netenka, bet įgyja teisę gyventi tame turte iki gyvos galvos ir gauti visišką išlaikymą. „Tokiu atveju asmuo perduoda nuosavybę, o tas asmuo, kuris ją perima, už tą turtą nieko nemoka. Bet įgydamas nekilnojamąjį turtą jis įgyja pareigą rūpintis, išlaikyti tą turtą, išlaikyti tą asmenį, kuris perdavė turtą, ir leisti jam ten gyventi iki gyvos galvos“, - aiškino L. Mėčienė. Ji pridūrė, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartį galima ir nutraukti abiejų šalių sutarimu, kai tarp jų nėra ginčo. Jei yra ginčas, tada reikia kreiptis į teismą. Yra dar vienas būdas nuosavybės teisei perleisti: nuosavybės teisė gali būti perleidžiama paveldėjimo keliu. Tada asmuo, kuris nori konkrečiam asmeniui palikti savo turtą, gali parašyti testamentą. Tokiu atveju nuosavybės teisę tas asmuo, kuris įvardintas testamentiniu įpėdiniu, įgyja tik po testatoriaus mirties.
Priklauso nuo konkretaus atvejo
Paklausta, kada patogiau pasirašyti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, o kada sudaryti testamentą, notarė sakė, kad tai priklauso nuo konkrečios situacijos. „Tarkime, testamentinis įpėdinis nori investuoti į tą turtą, kurį paveldės. Jis nori jį tvarkyti, remontuoti, tačiau nesijaučia saugus, nes tai darydamas gerintų ne savo, o svetimą turtą. Jis nėra garantuotas, kad po nekilnojamojo turto sutvarkymo testamento sudarytojas nenueis pas notarą ir nepakeis testamento. Todėl tokiu atveju yra naudinga patvirtinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Tada asmuo, kuriam turtas yra perleidžiamas, gali ramiai tvarkytis žinodamas, kad tas turtas yra jo“, - paaiškino notarė. L. Mėčienė teigė pastebėjusi, kad jos biure išlaikymo iki gyvos galvos sutartys yra populiaresnės nei testamentai. „Sudaręs testamentą, žmogus ir toliau lieka savo turto savininkas, tačiau neturi jokių garantijų, kad sugebės išlaikyti turtą ir save. O sudaręs išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, žmogus netenka nuosavybės, tačiau gauna garantijas, kad jis bus aprūpintas iki paskutinės gyvenimo dienos.“
Perleisdamas paskutinį gyvenamąjį turtą žmogus turėtų pasirūpinti kokybiška konsultacija ir tada teisingai apsispręsti. L. Mėčienė dar kartą akcentavo, kad tokiu atveju asmuo tikrai neturėtų pasirinkti dovanojimo sutarties. „Dovanoti paskutiniojo savo gyvenamojo būsto tikrai nerekomenduojame. Žmogus turėtų pasirinkti, kas jam priimtiniau: sudaryti testamentą ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Tik tada jis turės pakankamai saugiklių, kad niekada nebus išvarytas iš savo turto“, - sakė notarė.
Milda Judelytė
