„Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl mokymų misijos yra toks sudėtingas ir daug diskusijų keliantis klausimas. Tarp 2013 ir 2022 metų Ukrainoje vyko daugybė mokomųjų misijų ir jos buvo labai efektyvios. Nematau priežasties, kodėl jos negalėtų tęstis“, – penktadienį Vilniuje, spaudos konferencijos metu, sakė D. Kuleba.
D. Kuleba pažymėjo, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pradėta diskusija dėl karių siuntimo į Ukrainą yra kelias į tvirtus sprendimus.
„Prancūzija sugrįžo. Prezidentas Emmanuelis Macronas iškėlė fundamentalių klausimų dėl Europos ateities. Puiku, kad diskusija prasidėjo, joje yra daugybė sudėtinių dalių, tačiau dvi pagrindinės yra susijusios su viešos diskusijos atgaivinimu apie tai, kaip mes visi laimėsime šį karą galvodami nestandartiškai. Antra dalis yra susijusi su tam tikrų veiklų lokalizavimu Ukrainoje. Turiu omenyje mokymus, gamybą ir priežiūrą“, – kalbėjo jis.
„Pagalbos Ukrainai lašinimas lašas po lašo nebeveikia. Su tuo turi būti baigta. Jeigu viskas ir toliau tęsis taip, kaip vyksta dabar – geruoju nesibaigs nė vienam iš mūsų“, – įspėjo D. Kuleba.
Taip pat politikas, kalbėdamas apie paramą Ukrainai ir taiką Europoje, valstybių lyderius paragino susitelkti.
„Reikia neriboto ir savalaikio ginklų ir šaudmenų tiekimo, siekiant užtikrinti, kad Ukraina nugalėtų Rusiją ir, kad karas neišplistų Europoje. Taikos era Europoje baigėsi. (...) Tuos, kurie netiki, kad karas gali išplisti už Ukrainos ribų ir peržengti NATO teritoriją, kviečiu atsibusti, paskaityti istorijos knygas, paklausyti Vladimiro Putino žodžių ir surasti dešimt skirtumų – nerasite“, – pabrėžė ministras.
ELTA primena, kad penktadienį šalių diplomatijų vadovai susitiko netylant diskusijoms apie Prancūzijos prezidento E. Macrono pareiškimus.
E. Macronas neatmetė galimybės dislokuoti Prancūzijos sausumos pajėgas Ukrainoje. Jo teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje. Prancūzijos vadovas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Visgi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Kaip praėjusią savaitę teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kol kas yra kalbama tik apie mokomąsias misijas. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys patvirtino, kad tai vienas iš galimų modelių.
