Vilkaviškio savivaldybės gyventojai, nesitikėdami, kad policija greit suras apsimetėlę baldų dizainerę, patys ėmėsi gudrybės, ir aferistė įkliuvo.
Norėjo naujų baldų
Ne vienas Vilkaviškio krašto gyventojas, dar praėjusių metų pabaigoje radęs laikraštyje skelbimą apie modernių, bet pigių baldų gamybą, susigundė šiuo pasiūlymu. Žmonės pasakojo, kad nepuolė iškart užsisakinėti naujų baldų – paskambinę norėjo tik pasiteirauti apie kainas, kokybę, terminus, o paskui ir pasidomėti pačia pasiskelbusia įmone, kad nepakliūtų ant sukčių kabliuko.
Tačiau skambučių sulaukę skelbimų autoriai būdavo tokie malonūs, įtaigūs ir aktyvūs, kad ne vieną vilkaviškietį greitai sugundė užsisakyti baldus ir sudaryti sutartį. „Baldininkai“ patys skambindavo po keletą kartų, kol būsimas užsakovas sutikdavo.
„Mus toje įmonėje, kurios vardu buvo spausdinami skelbimai, nudžiugino dar ir tai, kad nereikėjo laukti didelių eilių – tie baldų projektuotojai žadėdavo atvykti jau po dienos kitos, o ir baldus pagaminti labai greitai, – vėliau policininkams pasakojo vilkaviškiečiai. – Gal dėl to jau ir tada mums buvo galima įtarti, kad bendraujame su sukčiais“.
Baldų užsakovams Vilkaviškio krašte baigėsi tuo, kad jie per pusę metų ar 3–4 mėnesius arba, gavę baldus, liko nepatenkinti jų kokybe, arba išvis negavo užsakytų baldų. Tik keliems, pagrasinusiems kreiptis į policiją, „projektuotojai“ sugrąžino įmokas. Kiti liko iki šiol laukti įmokėtų 300–500 litų.
Apgaulės neįtardavo
Baldų dizainere, atstovaujančia įmonei, prisistatanti Skaistė Linkevičiūtė (32 m.), sudarydama sutartį su užsakovais, dažniausiai iš jų paprašydavo avanso, sudarančio 25 procentus visos užsakymo kainos. Bet jeigu žmonės bandydavo nusiderėti, „dizainerė“ nusileisdavo.
Beje, gyventojai, sudarydami sutartis, negalėjo įtarti bendraujantys su apgavikais, nes „baldininkai“ (paprastai atvykdavo dviese – moteris ir vyras) turėdavo sutarčių blankų, ant kurių būdavo užrašyti įmonės rekvizitai.
Kai žmonės pradėdavo įtarti užsakytų baldų gamintojus esant sukčius ir atakuodavo juos skambučiais, „dizainerė“ S. Linkevičiūtė telefonu jau neatsiliepdavo.
Vieni apgautieji kreipėsi į policiją ir nutarė laukti, kol apgavikai bus išaiškinti, kiti – išvis numojo ranka, o viena šeima sumanė pabandyti prisikviesti S. Linkevičiūtę nauju užsakymu. Tik, žinoma, netikru.
Atsiviliojo klasta
Kaip dabar sako Vilkaviškio policininkai, tiriantys S. Linkevičiūtės apgavystes, iš gudrių vilkaviškiečių galėtų pasimokyti ir kitų rajonų gyventojai, patikėję S. Linkevičiūtės „galiomis“ suprojektuoti, pagaminti ir pristatyti naujus baldus.
Tie vilkaviškiečiai, supratę, kad aferistė nebepasirodys ir jie praras įmokėtus pinigus, o paskui panašiai nukentės ir kiti „dizainerės“ įtikinti užsakovai, nutarė dar kartą „užsisakyti“ baldus pagal tą patį skelbimą. Jie paskambino iš tokio telefono numerio, koks S. Linkevičiūtei buvo dar nežinomas, ir pradėjo derybas. Pokalbis vyko sklandžiai – „dizainerė“ pažadėjo labai greitai atvykti sudaryti sutarties.
Kaip ir buvo organizuota, atvykusiai S. Linkevičiūtei iškart teko susipažinti ne tik su naujais „užsakovais“, kvietusiais ją, bet ir su jos kartu jau laukiančiais Vilkaviškio policijos pareigūnais. Tiksliau – vėl pasimatyti su policininkais, nes susipažinę jie jau buvo anksčiau, kai ši moteris ir tada apgaudinėdavo modernių baldų užsimaniusius vilkaviškiečius, o dėl apgavysčių buvo pradėti keli tyrimai.
Tebelikusi laisvėje
Dabar Vilkaviškio policijoje vėl pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl S. Linkevičiūtės sukčiavimų. Aiškinamasi, kiek rankas prie fiktyvių sutarčių gali būti prikišę šios moters sugyventinis Laimis Valinskas (30 m.), važinėdavęs kartu, ir šio tėvas, atvežęs S. Linkevičiūtę į Vilkaviškį pastarąjį kartą.
Šie Utenoje gyvenantys sugyventiniai Lietuvos rajonų policininkams pažįstami jau keletą metų – teisti po kelis kartus už tokias pačias aferas ir kitokius finansinius nusikaltimus. Kai kuriuose rajonuose teismai jiedviem dar nesibaigę arba nuosprendžiai neįsiteisėję. Dar 2005–2009 metais S. Linkevičiūtė su L. Valinsku veikdavo „Ilinoros“, „Baldų oazės“, „Lindenos“, „Leogos“, „Tenomos“ bendrovių vardais, o pastaruoju metu – „Bumanos“ vardu. Sukčių pora nesidrovėdavo atvykti pas to paties krašto gyventojus, kur jau būdavo apgavę žmonių.
Tiesa, šiek tiek apie atsargumą sukčiai, matyt, pagalvodavo – štai pernai S. Linkevičiūtė buvo šviesiaplaukė, o šiuo metu ji jau brunetė.
Anot Vilkaviškio policijos pareigūnų, pažįstančių S. Linkevičiūtę ir jos sugyventinį, abu – itin maloniai bendraujantys, sugebantys greitai įkalbėti, įtikinti, tad žmonės ima ir patiki.
Vilkaviškyje įkliuvusi S. Linkevičiūtė po apklausos – vėl laisvėje. Kol vyksta tyrimas, policininkai viliasi, kad ši moteris neapgaus bent tų žmonių, kurie įsidėmės jos veidą nuotraukoje, žinos pavardę.
Irena ZUBRICKIENĖ