"Nemaloniai nustebino tai, kad aplinkosaugos aktyvistams neleidžiama viešai diskutuoti apie tokią svarbią problemą kaip branduolinių atliekų saugojimas. Labai svarbu, kad piliečiai būtų išsamiai informuojami ne tik apie atominės energetikos privalumus, bet ir su ja susijusias problemas. Akivaizdu, kad ES valstybės piliečių iniciatyvinėms grupės turi būti suteikta galimybė dalyvauti viešose diskusijose, priimant svarbius šaliai ekonominius sprendimus", - sakė Margarita Starkevičiūtė.
Europarlamentarė pažymėjo, kad kalbėdami apie atominę energetiką, kalbame apie Lietuvą daugeliui metų į priekį. Naujausiame Europos Komisijos atominės energetikos programos dokumente pažymima, kad kol kas nė viena ES šalis priėmusi galutinio sprendimo laidoti atliekas giliai po žeme uolinėse formacijose, kaip rekomenduoja Komisija. Per metus ES atominėse elektrinėse sukaupiama po 40 tūkst. kubinių metrų branduolinių atliekų, kurių laidojimas lieka viena didžiausių atominės energetikos problemų.
"Ar mes norime matyti Lietuva, kaip šalį kurios ekonomikoje pagrindinis vaidmuo tenka energetikai ir su tuo susijusioms verslo grupėmis, ar šalį, kurioje klesti žinių visuomenė, didelis dėmesys skiriamas kūrybai ir mokslo atradimais pagrįstoms ekonominėms veikloms, tausojančioms nuostabią mūsų gamtą?" – klausia europarlamentarė.
Europos Komisijos dokumente taip pat kalbama apie būtinybę itin gerai apsvarstyti bet kokią atominės energetikos iniciatyvą. Nereikia pamiršti, kad tai yra 2-3 mlrd. eurų investicija, o tai jau savaime riboja finansavimo šaltinių skaičių. Statyba ir sertifikavimo procedūros trunka dešimt metų, o po to elektrinė turi dirbti be sutrikimų, norint, kad investicijos atsipirktų per 15-20 metų. Dar daugiau – visiškai uždaryti elektrinę ir palaidoti projektą užtrunka nuo 50 iki 100 metų. Per šį milžinišką laikotarpį taip pat reikia lėšų, todėl šalims patariama projektus pradėti tik labai gerai pasirengus ir išsiaiškinus visas aplinkybes.
REKLAMA
