„Kai visas pasaulis kalba apie brandžių medžių ir savo platumų biologinės įvairovės saugojimą miestuose, Panevėžyje vidury dienos, nieko neįspėjus ir be gailesčio paukščiams pradėti kirsti miestiečių gyvenimo dalimi tapę medžiai“, – teigė Lietuvos žaliųjų partijos atstovė taryboje Gema Umbrasienė.
Ji stebėjosi, kad šie medžiai staiga buvo pripažinti sergančiais ir pavojingais ir juos pulta taip skubiai kirsti.
„Žmonės žino, kad medžiai suserga ir pasensta, bet apie svarbiausios miesto aikštės želdinių būklę turėjote informuoti vėliausiai žiemą ir būtinus kirtimus įvykdyti vėliau žiemą arba šiemet vėliau, bet tikrai ne dabar, kai miestiečiai su ašaromis rinko nuo žemės vos apsiplunksnavusius ir pasmerktus mirčiai paukštelius“, – kalbėjo politikė.
Tačiau kirtimo darbus vykdę rangovai teigia, jog kertamus medžius apžiūrėjo ir lizdų juose nerado, vienintelis inkilas buvo nukabintas ir grąžintas jį pakabinusiam žmogui.
Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas replikavo, jog kalbos apie žuvusius paukštelius – išpūstos.
„Jūs šnekate apie gausybę žuvusių paukštelių, o čia dėl to vieno net nėra aiškumo“, – sakė meras.
Dendrologė Lina Straigytė, vertinusi medžių būklę, pabrėžė, jog Panevėžio Laisvės aikštės projektas – pavyzdinis.
„Panevėžio projektas pagal visus reikalavimus yra vienas iš pavyzdinių, reikėtų rodyti, kaip reikėtų daryti“, – sakė ji.
Pasak L. Straigytės, šis projektas užtikrins medžių įvairovę ir vertingiems medžiams, pavyzdžiui, aikštėje augantiems ąžuolams, bus sudarytos palankesnės sąlygos.
Ji apgailestavo, kad šiuo metu protestuojantys gyventojai nedalyvavo viešuose pristatymuose ir nediskutavo dėl konkrečių medžių likimo anksčiau.
„Esu atvira, noriu, kad žmonės šviestųsi, kad nebūtų kaip Kaune, kur šaknys kapojamos medžiams, ąžuolams, nepaliekama erdvės... Atvažiuokite ten spaudimą padaryti“, – siūlė dendrologė.
Ji pabrėžė, kad dėl medžių atsakomybę prisiima savivaldybė bei jų vertinimą atlikę specialistai, kurie turėtų atsakyti, jei medis nuvirstų ir sužalotų žmones ar jų turtą. Pasak jos, pažeisti, bet dar gyvi medžiai galėtų būti palikti kur nors nuošalioje vietoje, tačiau ne ten, kur kas dieną praeina daugybė žmonių.
L. Straigytė teigė, jog kirtimų atlikti būtų buvę galima dvigubai daugiau, tačiau dalį medžių ji ryžosi palikti.
„Pusę palikau ant savo sąžinės, tikėdamasi, kad jie atlaikys“, – sakė ji.
Dendrologė taip pat nesutiko su teiginiais, esą aikštėje bus sodinami egzotiški, Lietuvai nebūdingi medžiai.
„Kukmedis yra Lietuvos Raudonojoje knygoje – garbė turėti mieste. Ginkmedis – pasaulio Raudonojoje knygoje“, – sakė ji.
Vis dėlto ji sakė palaikanti poziciją, kad medžiai neturėtų būti kertami vegetacijos periodu.
„Aš asmeniškai už tai, kad būtų kertama ne vegetacijos metu. Bet būna situacijų visokių“, – kalbėjo specialistė.
Projekto kraštovaizdžio architektė Aurelija Lozuraitienė sakė, kad pašalint buvo tik trys geros kokybės medžiai ir tai padaryta gerai apgalvojus bei dėl svarių priežasčių.
Ji pabrėžė, kad parenkant medžius ir krūmus aikštei, galvojama kaip tik apie tokius, kurie pritrauktų paukščius.
Tiek A. Lozuraitienė, tiek L. Straigytė pabrėžė, kad kaštonai, kurių gaili gyventojai, kenčia nuo kenkėjų, be to, dėl tankumo po jais niekas neauga.
„Po kaštonais net neauga žolė. Ar jūs norite turėti purviną aikštę, kur vaikas negali nueiti?“, – klausė A. Lozuraitienė.
Tai neįtikino dalies susirinkusių gyventojų, kurie replikavo, kad projekte neatsiklausta visuomenės nuomonės bei ragino išsaugoti ir senus medžius, juos sutvirtinti, kad jie galėtų gyvuoti toliau.
Panevėžio savivaldybės opozicija bei miestiečiai ketvirtadienį dėl Laisvės aikštėje kertamų medžių rengė piketą.
Savivaldybė skelbia, jog iškirtus daugiausia senas, ligotas liepas, keliančias grėsmę praeiviams, bus atsodinta keliskart daugiau ir įvairesnių želdinių.
Savivaldybė skelbia, kad vertingiausi Laisvės aikštės medžiai – ąžuolai bus išsaugomi, vardiniai ąžuoliukai bus perkelti į kitą vietą. Žadama, kad aikštėje atsiras triskart daugiau medžių, tarp jų – puošmedžiai, turkiniai lazdynai, kanadinės cūgos, magnolijos, pupmedžiai, vyšnios, uoginės obelys, hamameliai, šermukšniai, ginkmedžiai ir kiti želdynai, gėlynai.
Iš viso Laisvės aikštei tvarkyti numatyta 6 mln. eurų, 2,3 mln. eurų – iš Europos Sąjungos lėšų. Projektas apims ir aplinkinių gatvių, P. Plechavičiaus skvero tvarkymą.
