Politinės partijos turi būti uždraustos. Taip mano apie pusė Lietuvos gyventojų. Kur sukame?
Lietuvos griovėjai ir banditai
Vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji valdžios, politinės partijos – giliame nepasitikėjimo dugne. Anot gyventojų apklausų, apie 50 proc. lietuvių pritartų politines partijas išvis uždrausti. Kitaip tariant, daugelis neprieštarauja dar 1936-aisiais išsakytai tuomečio prezidento Antano Smetonos minčiai apie partijas: „Tai Lietuvos griovėjai ir banditai.“ Po to buvo visų tuomečių opozicinių partijų uždraudimas.
Istorikas Antanas Kulakauskas mano, kad praėjusį ir dabartinį laikotarpius lyginti galime tik iš dalies, mat tuometės sąlygos kitos. Vis dėlto dabar Lietuvoje, pasak jo, padėtis taip pat trapi – tik kitokiu aspektu: pasaulinis ekonomikos nuosmukis palankus antisisteminiams dalykams.
Kritikuojame tuščiai
Iš tiesų lietuviai kaip galėdami keikia valdžią, tačiau toliau Seimo, Vyriausybės ir teismų nelabai mato. Tai aiškintina tuo, kad šios institucijos yra valdžios piramidės viršūnėje, jos pastebimos labiausiai.
„Normaliose demokratijose aktyviai ir konstruktyviai politiniame gyvenime įprastai dalyvauja 30−40 procentų žmonių. Ir sistema veikia normaliai“, – kalbėjo A. Kulakauskas portalo balsas.lt surengtoje diskusijoje.
Vis dėlto Lietuvoje nėra nė to trečdalio besidominčių politika ir politikais. Sociologas Vladas Gaidys vardijo nepatenkintųjų Seimu ir Vyriausybe argumentus: „blogai dirba“, „nieko nedaro“, „daug kalba“.
„Tačiau juk pats žodis „parlamentas“ reiškia „daug kalbėti“, diskutuoti ir taip toliau. Plepalai – šios institucijos prigimtis“, − pastebėjo V. Gaidys.
Kulakauskas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų problemos aspektą: žmonės ne tik nebetiki šia Vyriausybe, jie netiki ir tuo, kad kita bus geresnė. „O tai jau valstybės griuvimo situacija“, − apibendrino istorikas.
Be to, pašnekovai sutiko, kad valdžios atžvilgiu skambanti kritika, priešingai nei kurioje nors kitoje šalyje, yra tiesiog „tuščia“ – be jokio teisinio, politinio turinio.
Gal bus šviežio kraujo?
Į Lietuvos politinį procesą šviežio kraujo gali įlieti artėjantys savivaldos rinkimai. Nors savivalda, liaudiškai kalbant, arčiausiai žmogaus, vietinę valdžią išrenka tik kiek daugiau nei trečdalis rinkėjų. Tiek vidutiniškai žmonių ateina į vietinės valdžios rinkimus.
V. Gaidys sako, kad dabar reitingų lentelėje – tas pats nuobodus tradicinių partijų išsidėstymas. Tačiau, jo nuomone, iki šiol prieš kiekvienus rinkimus atsirasdavo tai, ką galime vadinti protesto partija.
„Jos kol kas nėra. Niša yra laisva. Ir jei tai būtų visuomeniniai judėjimai, galime tikėtis radikalių, sensacingų posūkių“, – prognozavo V. Gaidys.
Istorikas A. Kulakauskas pridūrė, kad tai dar nereiškia, jog atsiras konstruktyvus ir demokratinis darinys: „Galime tikėtis ir priešingo varianto. Gali atsirasti antidemokratinis, kvepiantis radikaliu nacionalizmu darinys. Tada jau ir pakviptų pavojumi demokratijai.“
