Internete diskusijas sukėlė Šilutės rajono Vainuto gimnazijos direktorės įsakymas dėl draudimo mokiniams valgyti mokyklos patalpose. Internautai svarsto, kokios šio draudimo priežastys ir kas grėstų jį pažeidus? Deja, kilus skandalui, direktorė ketvirtadienį darbe nepasirodė. Vainuto gimnazijos raštinės darbuotoja patikino, kad mokyklos direktorė yra išvažiuojamajame posėdyje.
Vakarų Lietuvos tėvų forumo atstovai mano, kad ne draudimu reikėtų spręsti problemas, o stengtis išsiaiškinti priežastis.
„Klausimas – kodėl reikėjo įvesti tą draudimą? Tenai skaičiau komentarus ir girdėjau iš kitų žmonių, kad vis dėlto galbūt nėra tas maistas geras, kokybiškas valgykloje, kad dalis vaikų nevalgo. Jie nešasi maistą iš namų ir galbūt taip valgo ten, kur ir neturėtų valgyti“, – svarstė tėvų atstovė Aušra Zarambienė.
Pavyzdžiui, Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje mokiniai gali užkandžiauti ir klasėje. Anot direktorės, svarbu ugdyti valgymo kultūrą, tačiau jeigu vaikų netenkina maistas ar eilės valgykloje, kodėl uždrausti valgyti kitur?
„Jeigu yra tokių vaikų, kurie, sakykime, turi maisto dėžutes, kurias atsineša. Kitoks maistas yra jų šeimoj priimtinas. Tai mes leidžiame tą maistą valgyti klasėje, jeigu mokytoja tą erdvę atidaro, arba valgo tada kitose erdvėse, kurios yra mokykloje. Tai kaip ir nelabai draudžiame iš tikrųjų valgyti kitur“, – sakė progimnazijos direktorė daiva Marozienė.
Specialistai, žvelgdami į vaikų sveikatos problemas, pabrėžia, kad kur kas svarbiau ne kur, o ką mokiniai valgo.
„Kas 5-tas vaikas arba turi antsvorį, arba yra nutukęs ir daugėja antrojo tipo cukrinio diabeto sergančiųjų skaičius. Tai reiškia, kad vaikai vis dėlto dar nesubalansuotą mitybą turi ir, kad per daug vartoja cukraus produktų, saldumynų. Per mažai valgo daržovių, vaisių, per mažai išgeria vandens. Pilno grūdo produktų vartoja per mažai. Žodžiu, tai veda į tai, jog turim galvoti apie tai, kaip tą vaikų mitybą reikėtų pagerinti“, – tikino biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė.
Sveikatos apsaugos ministerija ugdymo įstaigoms pateikė meniu sudarymo rekomendacijas. Tad nuo rudens vaikai jau maitinami kitaip.
„Nuo rudens meniu pasikeitė, mes su direktore koregavome, ką vaikai labiausiai mėgsta. Daugiausia mes patiekalų rinkomės iš natūralios mėsytės, kad nebūtų tų troškinių, to padažo jie labai nemėgsta“, – tikino valgyklos vedėja Danguolė Šmitienė.
Tačiau tėvai pastebi, kad ne visose mokyklose mitybos pokyčiai buvo sėkmingi.
„Daugeliu atveju, turėjom ir Klaipėdoj skundų iš įvairių mokyklų, tėvų. Jie piktinosi, kad mokykloj vaikai nevalgę, alkani, po to blogai jautėsi. Kita vėl situacija – pavojų kėlimas, nes dalis vaikų pradėjo bėgioti į kavines, į degalines, įvairius kioskus. Vėl: pertraukos – trumpos, vaikai per gatvę bėga, neapsižvalgo, girdėjom, netgi ir traumų yra įvykę ne viena. Ir tada kyla klausimas, ar iš tikrųjų reikia tokio sveiko maisto, kad mažai kas jį valgytų?“ – svarstė tėvų atsovė A. Zarambienė.
Pagal naujausias rekomendacijas patiekaluose vaikams turėtų būti kuo daugiau ir įvairesnių daržovių, rekomenduojama leisti mokiniams patiems pasirinkti maistą, patiekiant jį estetiškai ir švediško stalo principu.
