Seimo nariai, anksčiau pritarę embrionų šaldymui, ketvirtadienio posėdyje pakeitė nuomonę ir pritarė pataisai, kuri leidžia sukurti tik tiek embrionų, kiek vienu metu gali būti perkeliama į moters gimdą ar kiaušintakius, tačiau ne daugiau kaip tris.
Už tokią pataisą balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 28 parlamentarai, 18 balsuodami susilaikė.
Embrionas gyvybė ar ne?
Seimo narės Dangutės Mikutienės teigimu, prieš balsuodami parlamentarai turėjo apsispręsti, ar embrionas yra gyvybė.
„Klausimas buvo, kaip Seimo nariai suvokia embrioną – tai yra gyvybė ar ne gyvybė. Ir Seimo narių balsų dauguma lėmė, kad embrionas yra gyvybė. Todėl embrionai negali būti šaldomi“, – po balsavimo „Balsas.lt“ sakė D. Mikutienė.
Seimo narė Agnė Zuokienė, kurios nuomone draudimas šaldyti embrionus nesuderinamas su jau priimtu įstatymo straipsniu, pasiūlė klausimo svarstyme daryti pertrauką.
„Balsas.lt“ parlamentarė sakė, kad tai lėmė nuostatų nesuderinamumas.
„Seimas 7 straipsnį jau yra priėmęs, o jame pasakyta, kad šeima pati nusprendžia, kiek apvaisintų ląstelių galima užšaldyti, ir kaip elgtis tuo atveju, kai dalį apvaisintų ląstelių perkėlus į moters organizmą, jų lieka. 10 straipsnyje kalbama apie tai, kad galima apvaisinti tik tris ląsteles ir visas jas perkelti į moters gimdą. Ši nuostata prieštarauja 7 straipsniui. Kadangi įstatymą su tokiomis viena kitai prieštaraujančiomis nuostatomis būtų sunku įgyvendinti, paprašiau pertraukos,“ – aiškino A. Zuokienė.
Kas turi mokėti už gydymą?
Parlamentarai ketvirtadienį taip pat sprendė, kaip bus apmokama už nevaisingumo gydymą.
Anot D. Mikutienės, nuspręsta, kad šios paslaugos turi būti finansuojamos bendra tvarka, numatyta Sveikatos draudimo įstatyme, nes kitaip būtų diskriminuojami kitomis ligomis sergantys asmenys.
„Išskirtinis finansavimas, kuris buvo numatytas projekte, papiktino pacientų organizacijas. Mes gavome daug laiškų, kad jie jaučiasi diskriminuojami, kai vienai ligai gydyti skiriamas išskirtinis finansavimas,– pasakojo D. Mikutienė. – Todėl nuspręsta, kad nevaisingos šeimos, kurioms bus atliekamos dirbtinio apvaisinimo procedūros, gaus finansavimą taip, kaip visomis kiltomis ligomis sergantys pacientai“.
Prie Dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo įstatymo Seimo nariai ketina grįžti antradienį.
Iš viso buvo paruošti du įstatymo variantai. Viename jų buvo numatoma leisti šaldyti embrionus, kitame jų šaldymas draudžiamas, atsižvelgiant į katalikų bažnyčios poziciją ir nuostatos, esą gyvybė prasideda nuo ląstelių apvaisinimo.
Bažnyčia - prieš manipuliavimą gyvybės sąvoka
Balsas.lt jau rašė, kaip šia tema buvo surengta religinių bendruomenių vadovų spaudos konferencija. „Įvertindami nevaisingumo problemą, norime pareikšti savo solidarumą su nevaisingais sutuoktiniais. Tačiau pagalba nevaisingumo atveju negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui bei šeimai ribų,“ – sakoma Spaudos konferencijoje pristatytame komunikate. Jame pabrėžta „prigimtinė žmogaus teisė į gyvybę“, nurodyti krikščioniškajai etikai nepriimtini manipuliavimai žmogaus gyvybe: jos pradėjimas mėgintuvėlyje (in vitro), trečiųjų asmenų lytinių ląstelių naudojimas apvaisinimui, siekimas su embrionu elgtis kaip su paprasta biologine medžiaga. Komunikate taip pat pasisakyta prieš embrionų redukcijos įteisinimą bei prieštaringų praktikų finansavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
„Tikinčiuosius mūsų Bažnyčių narius Seime, ypač tas politines jėgas, kurios savo programose deklaruoja krikščioniškąsias vertybes, raginame išlikti ištikimiems savo rinkėjams bei sau patiems priimant sprendimus dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo Lietuvoje“, – sakoma komunikate.
Taip pat skaitykite:
Lietuvos krikščioniškų bažnyčių vadovai nepritaria dirbtiniam apvaisinimui
