Seimo Kaimo reikalų komitete buvo nagrinėjamas parlamentinės kontrolės klausimas dėl centralizuotos turgaviečių veiklos apskaitos sistemos ir turgaviečių ateities.
Ragina skaitmenizuoti apskaitos žurnalus
Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas sakė, kad turgavietėse mėsos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų apskaitos žurnalai yra popieriniai, pildomi ranka, pagal prieš dešimtmetį išleistą ministro įsakymą.
„Minėtų žurnalų pildyti nereikia asmenims, kurie naudojasi kasos aparatais ir tiems, kurie prekiauja maisto produktais, užaugintais savo ūkiuose“, – pasakojo E. Gustas.
Dabar, anot viceministro, yra iškelta idėja, kad turgavietės apskaitos žurnalus pildytų elektroninėje erdvėje, taip norint sumažinti „šešėlį“ turgavietėse.
Vyriausybė yra pavedusi Žemės ūkio ministerijai iki rugsėjo pabaigos paruošti ir priimti reikalingus teisės aktus, reikalingus informacinės sistemos realizavimui. Dabar laukiama ministro sprendimo dėl turgaviečių apskaitos skaitmenizavimo.
Šešėlis mažesnis nei jį vaizduoja
Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius tvirtino, kad sprendžiant apskaitos skaitmenizavimą, turgaviečių atstovai nebuvo kviečiami išsakyti savo nuomonės, su jais nebuvo pasitarta.
„Viskas nukrito kaip iš giedro dangaus“, – sakė V. Butkevičius.
Jo teigimu, kalbėjimas apie „šešėlį“ turgavietėse, kenkia reputacijai ir yra šmeižtas. Pasak V. Butkevičiaus, skaitmenizuota apskaitos sistema yra neteisėta, nes pažeidžia Konstituciją ir įstatymus.
„Tai ką iki šiol daro turgavietės, daro iš geros valios, nors tikrai neprivalėtų“, – kalbėjo turgaviečių asociacijos vadovas.
V. Butkevičius pripažino, kad kažkokio masto „šešėlis“ egzistuoja turgavietėse, bet ne toks, koks yra pateikiamas viešojoje erdvėje.
„Jeigu tu nori, tai visada rasi“, – tvirtino V. Butkevičius.
Jo teigimu, šiuo metu turgavietės išgyvena sunkius laikus, yra pustuštės, kai kurios turgavietės, anot atstovo, vos „galą su galu“ suduria. V. Butkevičius teigia, kad žmonės retai užsuka į turgų, nes šalia yra prekybos centrai.
Apsunkins senjorams darbą
V. Butkevičiaus teigimu, ar prekeiviai ves popierinį, ar skaitmenį apskaitos žurnalą, tai turgaviečių problemų neišspręs. Pasak turgaviečių atstovo, tai tik apsunkins prekeivių kasdienybę.
„Pora valandų prieš darbą reikės žmogui skirti. Turgus prasideda ketvirtą ar penktą nakties. Žmonės suvažiuoja iš rajonų. <...> Senom bobutėms reikės į tą kompiuteriuką <...> suvesti tuos duomenis. Tai poros valandų darbas, jau įsimiklinus. Po darbo dar porą valandų skirti“, – kaip keistųsi prekeivių kasdienybė nupasakojo V. Butkevičius.
Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos vadovė Nijolė Uinskienė kritikavo šią iniciatyvą. Pasak jos, turgavietėse dirba daug garbingo amžiaus prekeivių, tad apskaitos žurnalų skaitmenizavimas yra netikslingas.
„Turėtų važiuoti specialistai ir padėti tiems žmonėms įvaldyti tą sistemą. Ar mes turime tiek resursų?“ – klausė N. Uinskienė.
Ji pritarė, kad nors „šešėlio“ turgavietėse dar yra, jo mastas nedidelis ir prie to prisidėjo kasos aparatų įvedimas.
„Šešėlis“ traukiamas, bet neišnaikintas
Finansų ministerijos atstovas Redas Zelba teigimu, šešėlinė ekonomika visada buvo valstybės problema, su kuria tenka kovoti ir šiai Vyriausybei. Anot jo, 2018 m. buvo inicijuotas priemonių paketas, nukreiptas prieš šešėlinę ekonomiką.
Finansų ministerijos atstovo tvirtinimu, yra numatyti rizikingiausi sektoriai, kuriose diegiamos šios priemonės: statybų, keleivių pavėžimo, prekybos panaudotais automobiliais, prekybos mėsos produktais turgavietėse. R. Zelbos teigimu, šios priemonės veikia.
„Suplanuota šiais metais iš „šešėlio“ surinkti 220 mln. eurų“, – teigė R. Zelba.
Finansų ministerijos atstovas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek turgavietėse bus ištrauktų pinigų iš „šešėlio“.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovo Rolandas Puncevičius sakymu, šiais metais buvo atlikti skaičiavimai ir stebėjimai, kas vyksta turgavietėse.
„Mūsų darbuotojai dalyvavo turgavietėse, kai vyko prekybos procesas“, – pasakojo R. Puncevičius.
Jo teigimu, kovo–balandžio mėnesį 64 proc. prekiautojų vidutiniškai neapskaitė 56 proc. pajamų, birželio mėnesį atlikti stebėjimai parodė, kad 61 proc. prekiautojų neapskaitė vidutiniškai 51 proc. pajamų.
VMI atstovo teigimu, turgavietėse galimai neapskaitoma maždaug 5 mln. eurų.
