Klaipėdos rajono policijos komisariate šiemet pradėta 16 ikiteisminių tyrimų dėl dingusiųjų be žinios. Rasta 14, iš jų du negyvi. Pernai visi dingusieji buvo rasti, tačiau užpernai, 2007 m., dviejų nepavyko rasti: Zinaidos Volkovos iš Lankupių ir gargždiškio Alfonso Benečio.
Trečius metus ieškoma be žinios dingusi Raimonda Pupšytė iš Samališkės kaimo, kuri vieną vakarą po Kalėdų prapuolė tarp Vėžaičių ir Samališkės. Prieš 11 metų dingo Jakų kaimo gyventojas Romasis Roškus. Nei gyvas, nei miręs nerastas iki šiol. Žmogus – ne adata, bet surasti taip pat sunku.
Nesugrįžo iš ligoninės
Gargždiškio Rimo Daugnoros ieškoma šeštus metus. Jis dingo būdamas 45-erių metų, o šiemet spalį buvo Rimo 50-metis. Buvusi žmona Danutė pasakojo, jog Rimas dingo iš Gargždų ligoninės priėmimo skyriaus. „Mama iškvietė greitąją dėl epilepsijos ir jį ten nuvežė. Rytą atėjęs gydytojas pasakęs, kad reikėtų gultis į ligoninę. Tada jis ir pabėgęs“, - kalbėjo Danutė, pridūrusi, kad tuo metu ji su vyru nebegyvenusi dėl jo pomėgio alkoholiui.
Artimieji bandę patys surasti dingusį vyriškį, tačiau jų paieškos nebuvo sėkmingos. Tada kreipėsi į policiją. Rimo Daugnoros artimiesiems jo dingimas sukėlė didelį skausmą. Praėjus 4 mėnesiams neišlaikė vyresniojo brolio Edmundo širdis – mirė nuo infarkto. Po metų amžinybėn išėjo ir mama.
„Aš tiek metų gyvenu nežinioje, bet savęs nelaikau našle. Mąstau, kur jis galėjo dingti. Atmetu versiją, kad jis kažkur išvykęs, - pasakojo Danutė. – Teismas pripažino, kad vyras dingęs be žinios. Bažnyčioje užperkame Mišias už visą šeimą. Per Vėlines žvakutes uždegame ant artimųjų kapų.“
Nepraranda vilties
Samališkės kaimo gyventojai Valentinai Pupšienei ir jos šeimai visam gyvenimui įstrigo gruodžio 27-oji. Tą vakarą nebesulaukė dvidešimtmetės Raimondos Pupšytės. Liudininkų teigimu, mergina maršrutiniu autobusu atvažiavusi į Vėžaičius, iš kurių turėjo pasiekti namus Samališkėje, kur ji gyveno su tėvais ir savo draugu Daivaru. Tačiau bus treji metai, kai jos laukia nesulaukia artimieji. Be žinios dingo viena iš 5 Valentinos dukrų. „Aš turiu viltį, kad Raimonda sugrįš, – sakė ji. – Per Vėlines nedegsiu žvakelės: juk nežinia, gyva ji ar mirusi. Aš kalbėjau su viena būrėja, kuri patikino, kad dukra Raimonda gyva, o šalia jos esantis kažkoks vyriškis.“
V. Pupšienė prisipažino, jog visokių minčių užeina, tačiau ji su šeima tiki, kad dukra sugrįšianti. „Bažnyčioje užsakome Mišias, kad tik sugrįžtų“, - sakė bedarbė moteris, išlaikanti dvi jaunesniąsias dukras.
Pasak V. Pupšienės, buvęs Raimondos draugas Daivaras turįs kitą merginą. Retsykiais vienai iš jos dukrų parašantis žinučių, prašydamas pranešti, jeigu Jurgita atsirastų.
Saugo sūnaus daiktus
Prieš 11 metų į tuometę Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninę išvežtas 40-metis Jakų gyventojas Romasis Roškus daugiau į namus nebesugrįžo – dingo be žinios. Niekas jo daugiau nebematė. „Jis sirgo sunkia epilepsijos forma. Kai jam pasidarė bloga, močiutė iškvietė greitąją. Ji negalėjo anūko palydėti“, - pasakojo mama Ona Danutė. Iš ligoninės sūnus prapuolė. Policija paskelbė paiešką. Iš pradžių dažnai lankydavosi jų namuose, bet jau senokai nebeužsukanti.
Dingusiojo mama prisipažino: „Širdies skausmas dėl Romasio tebėra iki šiol. Dėl tų išgyvenimų man suparalyžiavo kojeles – galiu judėti tik savo kambarėlyje. Mirė močiutė, kuri irgi labai sielojosi dėl anūko dingimo.“
Romasio mamai gruodį sukaks 70 metų. Jos gyvenime būta itin sunkių dienų. Jakiškė prisiminė, kad sūnus kadaise buvęs stiprus, sveikas, dirbęs traukinyje Ryga-Maskva palydovu. „Bet tais pavojingais perversmo laikais Maskvoje jį žiauriai sumušė banditai. Nuo to laiko Romasis susirgo epilepsija, - skaudžiais prisiminimais dalijosi moteris. – Jis pamėgo alkoholį, išeidavo iš namų – nesulaukusi eidavau ieškoti. Kartą radau griovyje.“
Dingusiojo mama sakė, kad ją guodžia Šventojo Rašto skaitymas. „Sapnuoju, kad Romasis dažnai į namus pareina. Vadinas, jo dvasia gyva, prie Viešpaties yra. Mes susitiksime ten, aname pasaulyje. Greitai“, – tyliai ištarė moteris.
Ona Danutė sakė, kad per Vėlines uždeganti žvakelę dingusio sūnaus kambaryje, ant veidrodžio, ties jo stalčiuku, kuriame tebėra kai kurie dokumentai, pluoštelis nuotraukų. Spintoje tebėra tvarkingai sukabinti visi sūnaus drabužiai. Mama negali pamiršti savo sūnaus.
Atleisti ir atsiprašyti
Pasak lankupiškių, pusamžė Zinaida Volkova į Lankupius atsikrausčiusi iš Klaipėdos. Ji dviračiu važinėdavusi po miškus, rinkdama uogas, grybus, gėles ir juos parduodavusi. Tai buvo jos pragyvenimo šaltinis.
Sunkių išgyvenimų būta ir šios moters gyvenime: nusižudė sūnus, po to mirė vyras. Zinaida su vyru užaugino ne tik sūnų, bet ir dvi dukras. Lankupiškių teigimu, šios kaltinusios motiną dėl brolio ir tėvo mirties.
Neilgai trukus po vyro laidotuvių Zinaida išvažiavo dviračiu ir nebesugrįžo. Dingo be žinios. Tai buvo 2007 m. Nei gyva, nei mirusi nerasta iki šiol.
„Zinočka buvo tvarkinga, geraširdė, linksma moteris, bet stiklelio nevengė, - pasakojo šio kaimo gyventojai. – Gal tebėra gyva – laukiame jos.“
Lankupiškė mokytoja Liudgarda Žemgulienė sakė kalbėjusi su dingusiosios dukromis, savo buvusiomis mokinėmis, kurios tebepyksta ant savo mamos dėl brolio ir tėvo mirties. „Aš bariau jas, sakiau, jog mama nekalta dėl to. Aiškinau, kad ji mylo vaikus, sukosi, kaip išmanė, kad juos išlaikytų“, – pasakojo mokytoja.
L. Žemgulienė akcentavo, kad reikia melstis už dingusį žmogų, atleisti jam, mintyse atsiprašyti – taip palengvintų savo sielą. „Bažnyčioje prie altoriaus ta intencija galima uždegti žvakelę“, – sakė ji.
Į kapą atgula neatpažintieji
Palaidojami ir neatpažinti mirusieji. Šių metų pradžioje Vilhelmo kanale, Kairių kaime, rastas vyriškio lavonas, kurio asmenybė nebuvo nustatyta. Dauparuose aptiktas numirėlis taip pat neatpažintas.
Pasak rajono Policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Algimanto Vaitkaus, mirusiuosius, kurių tapatybės nepavyksta nustatyti, laidoja seniūnijos, kuriose buvo rasti.
2007 m. buvo pradėtos 7 tapatybės nustatymo bylos. Vieno mirusiojo asmenybė nenustatyta. Jo kūnas aptiktas Kuliškių kaime, kai vieno gyventojo šuo į savo sodybą parvilko batą su žmogaus pėda.
Šiemet Kairių kaime rastą vyriškio lavoną, kurio tapatybės irgi nepavyko nustatyti, palaidojo Priekulės seniūnija. „Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius davė laidojimo pašalpą - 1050 litų, ir mes pasamdėme S. Abarčio ritualinių paslaugų įmonę, kuri atliko laidojimo paslaugas. Neatpažintąjį palaidojo Laugalių kapinėse“, – pasakojo seniūno pavaduotoja Daiva Bliūdžiuvienė.
Ji prisiminė atvejį, kai prieš porą metų Venckuose gyvenančių tėvų dukra buvo dingusi be žinios, buvo paskelbta jos paieška.
Tuo metu Dovilų seniūnijoje policijos pareigūnai rado panašaus amžiaus moters lavoną. Venckiškiai tvirtino, kad tai esanti jų duktė. Ir palaidojo, kaip pridera, pagal visas tradicijas, Priekulės kapinėse. Bet netikėtai venckiškių duktė atsirado gyva ir sveika. Taigi žmonės palaidojo svetimą moterį. Policija nustatė jos asmenybę, o palaikai liko ten ilsėtis.
