Šiandien Europos Sąjungos valstybės mini Tarptautinę be žinios dingusių vaikų dieną. Šios dienos paminėjimu siekiama ne tik palaikyti tėvus, kurie laukia pradingusių savo vaikų, bet ir atkreipti visuomenės dėmesį į vis didesnį mastą įgyjantį vaikų bėgimą iš namų.
Šimtai dingusių vaikų
Kasmet Lietuvos policija gauna 350–400 pranešimų apie dingusius nepilnamečius. Dėl pareigūnų operatyvumo, o kartais – ir dėl laimingo atsitiktinumo pavyksta surasti didžiąją dalį dingusiųjų. „Visada džiugu tėvams pranešti gerą žinią, kad suradome jų vaiką. Vis dėlto neretai tenka apgailestauti, kad suradome per vėlai..." – sako asmenų paieškos skyrių tyrėjai.
Dažnai policijai tenka to paties vaiko ieškoti po keletą kartų – mat grąžintas į namus jis netrukus vėl iš jų pabėga. Tad pradingus artimajam, nereikėtų galvoti, kad nutiks blogiausia. Tačiau kiekvienas, kuris patyrė, ką reiškia dingęs be žinios vaikas, pasakys, kad sunkiausia – nežinomybės našta.
Nežinomybėje ne vieną parą praleido Ringaudų seniūnijoje netoli Kauno gyvenanti Emilijos B. (12 m.) globėja. Devynmetė Emilija išėjusi į mokyklą negrįžo iš pamokų. Sunerimusi globėja vis dėlto manė, jog mergaitė galėjo užtrukti pas bendraklases. Bet kai mergaitė pamokose nepasirodė ir kitą dieną – moteris kreipėsi į policiją. Pareigūnai išplatino pranešimą apie dingusią mergaitę ir nedelsdami ėmė vykdyti jos paiešką.
Atsirado Emiliją mačiusių prie miestelio parduotuvės, žingsniuojančią pakele. Tačiau net keturias paras paieškos buvo nesėkmingos.
Laimei, dar kartą į globėjos namus užsukę pareigūnai apieškojo visą sodybą ir susigūžusią mergaitę rado sandėliuke. Ji paaiškino, kad 4 paras sandėliuke slėpėsi, nes... nenorėjo eiti į mokyklą.
Kartais prapuolę vaikai atsiranda ne Lietuvoje. Štai iš Kuršėnų vaikų globos namų dingusi keturiolikmetė surasta Estijos sostinėje Taline. Vietos policija nesiorientuojančią paauglę aptiko gatvėje.
O Radviliškio rajone dingę 9 metų berniukas ir metais jaunesnė jo sesuo atsidūrė... Prancūzijoje, Bezansono mieste, pas tėvą. Pasirodo, Alksniupių kaime prie mašinoje paliktų mažamečių privažiavo užsienietis tėvas. Pašaukti vaikai patys susėdo į tėvo mašiną ir jis be vaikus globojančių senelių žinios išsivežė juos į savo gimtinę.
Viltis užgęsta paskutinė
Pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl vaikų dingimo neretai tenka nutraukti paaiškėjus, jog įvykęs nelaimingas atsitikimas. Laukimo išvarginti tėvai dažniausiai paskutinę viltį praranda tik tada, kai išgirsta, jog rasti jų vaikų kūneliai.
Anykščių rajone, Aušros kaime, aštuonmetis Modestas S. dingo 2007 liepą. Nuo mamos nė per žingsnį nesitraukiantis, silpną protinę negalią turintis berniukas dingo, kai iš namų su sesute ir kaimynų berniuku dviratukais išvažiavo pasižiūrėti, ar jau prisirpę pažįstamo ūkininko serbentai.
Kurį laiką apie Modestą nebuvo jokių žinių, vėliau atsirado jį mačiusių važiuojantį dviračiu plento viduriu, o kiti pastebėjo miegantį autobusų stotelėje. Modesto paieškoms buvo sutelktos policijos, kinologų ir karių pajėgos. Pareigūnai apklausė apylinkių gyventojus, išnaršė vandens telkinius, išžiūrėjo pakelės griovius, iš oro apžvelgė dešimtis kvadratinių kilometrų. Dresuotas pareigūnų šuo lyg ir buvo radęs mažojo pradingėlio pėdsakus, tačiau netrukus juos pametė.
Nerasdami vietos Modesto tėvai nekantriai laukė žinių, bet jo rasti taip ir nepavyko. Apimti nevilties berniuko tėvai netgi kreipėsi į ekstrasensus, tačiau iš to nebuvo jokios naudos – vaikas dingo lyg skradžiai žemę.
Ir tik praėjus daugiau nei 2 metams, 2009 metų lapkričio mėnesį, grybautojas miško tankmėje pamatė aprūdijusį dviratuką. Šalia aptikti ir Modesto palaikai...
Pasiklydęs pūgoje
Telšių rajono Viekšnalių kaimo gyventojas Kęstutis K. (16 m.) 2008 metų lapkričio 23-iosios pavakare išvažiavo dviračiu iš namų pasitikti sesers. Po valandos sesuo pati sugrįžo į namus ir patikino, jog brolis jos pasitikti taip ir neatvažiavo. Artimieji iš karto jo ėmė ieškoti, o neradę kreipėsi pagalbos į policiją.
Kęstučio dingimo vakarą smarkiai pustė, tad buvo baiminamasi, kad jis galėjo pasiklysti, o jo pėdsakai netrukus buvo užsnigti. Į Kęstučio paieškas po kelių dienų, atšilus orui ir nutirpus sniegui, įsitraukė kariai, sraigtasparnis, kinologai su šunimis. Šiems pavyko surasti pamiškėse pamestus striukių gobtuvus, kitokius daiktus, bet Kęstučio pėdsakų aptikti nepavyko.
Vilties neprarandantys dingusiojo tėvai taip pat nutarė kreiptis į ekstrasensus – išklausė net trijų skirtingų aiškiaregių nuomonės. Jie visi tvirtino, jog greičiausiai Kęstutis partrenktas mašinos ir kažkur paslėptas.
Kitų metų vasarą Kęstučio palaikus atsitiktinai surado šienavęs ūkininkas – maždaug 3 kilometrai nuo jo namų. Už 12 metrų nuo kūno liekanų rastas ir dviratis. Vaikinas greičiausiai pasiklydo pūgoje ir pasuko ne tuo keliu...
Surasti negyvi
2001 metų rugpjūčio 23-iąją dingo dvi Panevėžyje gyvenusios mergaitės: Erika Z. (10 m.) ir jos draugė Sandra T. (8 m.). Mergaitės išėjo iš namų ryte ir nebegrįžo. Po kurio laiko jos rastos negyvos Panevėžio Skaistakalnio parko pakraštyje, netoli Nevėžio pakrantės išsikerojusiuose krūmuose. Manoma, kad viena jų nuskendo, o kita ją gelbėdama užduso.
Visą mėnesį nežinioje kankinosi ir Juozo K. artimieji (6 m.). Iš namų į kiemą išėjęs berniukas dingo 2002-ųjų lapkričio 27 dieną Juknaičiuose (Šilutės raj.). Po mėnesio Juozukas rastas nuskendęs šalia namų esančiame tvenkinyje.
2005 metų kovo 30 dieną dingus sodyboje Plinkšių kaime (Mažeikių r.) viešėjusiai Laurai M. (3 m.), daugelis manė, kad mergaitė galėjo būti pagrobta, tačiau praėjus pusantro mėnesio nuo Lauros dingimo, mažametės kūną pastebėjo atsitiktinai pro Plinkšių tvenkinį einantys vietiniai gyventojai.
Nei gyvi, nei mirę
Jau 13 metų neįminta Garliavoje dingusios Birutės Rutkauskaitės dingimo paslaptis. 1997 metų pavasarį, būdama 12 metų, ji išvažiavo pas senelius į kaimą ir dingo. Dabar Birutei turėtų būti 25 metai. Anot šią dingimo bylą tyrusio Kauno rajono kriminalinės policijos tyrėjo Sauliaus Bakučio, ieškant buvo keliamos įvairiausios versijos, tačiau nei viena iš jų nepasitvirtino. Netgi manyta, kad mergaitę nužudė psichikos sutrikimų turintis asmuo, kuris buvo apkaltintas ir prisipažino išžaginęs ir nužudęs kitą vaiką – šešiametį berniuką. Jis teigė, esą nužudęs ir Birutę, ėmė rodyti vietas, kuriose tikino užkasęs savo auką. Tačiau nurodytose vietose jokių palaikų neaptikta.
Dabar B. Rutkauskaitės byla dėl dingimo perkvalifikuota į baudžiamąją bylą dėl nužudymo.
Iki šiol namo negrįžusi ir klaipėdietė Monika M. – 1994 metais ji išėjo į draugo gimtadienį... Vakarop dar paskambino artimiesiems ir pranešė, jog namo grįš vėliau, paprašė palikti buto raktus sutartoje vietoje, pašto dėžutėje. Tačiau mergaitė taip ir nesugrįžo. Jos dingimo byla taip pat perkvalifikuota į nužudymo.
Nepilnamečių ieškoti sunku
Kaip sako kriminalistas S. Bakutis, nors per metus tenka ieškoti nemažai dingusių be žinios nepilnamečių, didžioji dalis vaikų vis dėlto atsiranda. Dingusio be žinios asmens paieška, anot pareigūno, yra vykdoma 7 metus, tačiau jeigu dingimo byla perkvalifikuojama į nužudymo bylą – ji tiriama 15 metų.
„Tokie atvejai, kai nepilnametis dingsta be jokių pėdsakų (kaip mūsų tirta B. Rutkauskaitės dingimo byla), iš tiesų labai reti. Kur kas dažniau ieškome iš namų bėgančių ir taip savo nuotykių troškulį malšinančių nepilnamečių", – sako S. Bakutis. Jis gerai atsimena istoriją, kaip jauna mergina susipykusi su motina išėjo iš namų ir dingo. Po beveik 10 metų pareigūnai gavo informaciją, kad dingusioji... laimingai gyvena Ispanijoje – yra ištekėjusi, augina vaiką. Tokias naujienas išgirdusi motina nedelsdama susiekė su dukra ir dabar abi bendrauja.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos grupės tyrėjas Vaidas Vitartas taip pat tikino dažniausiai susiduriantis su iš namų bėgančių paauglių problema. Štai ir dabar Telšių policija ieško iš namų pabėgusios Gabrielės (15 m.). Prieš savaitę mergaitę praeiviai dar matė Telšiuose, tačiau jos surasti pareigūnams nepavyksta.
„Pabėgusių iš namų vaikų tyko įvairūs pavojai, bet jie dažniausiai apie tai negalvoja. Palikdami namus jie tikisi išspręsti problemas, bet dažniausiai tik pridaro jų dar daugiau, o ką jau kalbėti apie begalinį tėvų stresą", – sako V. Vitartas.
KOMENTARAS:
Ona Gustienė, Dingusių žmonių šeimos paramos centro pirmininkė:
Vaikų bėgimas iš namų ir dingimas iš tiesų yra didelė probelma. Šių dienų žmonės vaikosi materialinių vertybių ir pamiršta savo vaikus. Mano, kad jeigu jau aprengti ir pavalgydinti, tai niekuo daugiau skųstis neturėtų. Tačiau vaikai pasiilgę savo tėvų, nuoširdaus bendravimo su jais, tiesiog tarpusavio draugystės. Kai paskambina mamos, kurių keturiolikmetės dukros būna pabėgusios iš namų, ir klausia, ką daryti – būna skaudu pripažinti, kad ką nors daryti jau per vėlu. Su vaiku bendrauti, jį auklėti reikia nuo mažų dienų.
Yra buvę ir tokių skaudžių atvejų, kai iš namų išėję vaikai nori grįžti, tačiau bijo, o vėliau jiems nutinka kažkas blogo ir jie apskritai prapuola. Turiu galvoje panašų atvejį – Vilniuje du 9 ir 15 metų pusbroliukai pabėgo iš namų dėl per griežto auklėjimo ir dingo be žinios. Jų likimo niekas nežino iki šiol. Dar viena skaudi tragedija neįvyko tik per stebuklą. Viena nepilnametė nuolat buvo linkusi bėgti iš namų, tad ilgainiui niekas į tai nebekreipdavo dėmesio. Tuo tarpu eilinį kartą pabėgusi mergina susidėjo su bloga kompanija, buvo vežiojama po butus ir pardavinėjama, o netrukus turėjo būti išvežta į užsienio viešnamį – tam jau buvo paruošti dokumentai...
Turime ir dar vieną kategoriją dingusiųjų – tai „sezoniniai bėgliukai“, kaip mes juos vadiname. Tokie vaikai bėga iš namų atšilus orams, nes jiems smagu laiką leisti gatvėje su draugais, o ir nebaisu kur nors po medžiu pernakvoti – juk nebešalta. Apskritai, palyginus dabartinę padėtį ir tai, kas buvo prieš gerą dešimtmetį, matyti, jog vaikai bėga iš namų gerokai dažniau, mat geriau išmano savo teises ir moka jomis manipuliuoti.
Tik faktai:
2009 metais Lietuvoje buvo ieškoma 2128 dingusių be žinios asmenų. 1650 iš jų rasta.
Pernai Lietuvoje ieškota 444 nepilnamečių mergaičių (rasta 413) ir 420 berniukų (rasta 381).
Statistikos duomenimis, didžioji dalis Lietuvoje ar užsienyje dingusiųjų būna 35–40 metų vyrai. Moterys dingsta rečiau – dažniausiai tai būna nuo 15 iki 21 metų merginos, dėl nesutarimų šeimoje bėgančios iš namų.
Vis daugiau Europos šalių pasiryžusios finansuoti sistemą, per kurią visoje Europos Sąjungoje būtų informuojama apie dingusius vaikus. Kol kas panašią sistemą turi Prancūzija. Kad informacija apie dingusį vaiką būtų pateikiama greičiau ir kuo didesnei visuomenės daliai, įgyvendinant bandomąją programą bus naudojamasi naujosiomis informavimo priemonėmis.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
