„Tema vėl tapo karšta, kai ūmai paaiškėjo, kad baigiasi 15 metų terminas, kurį suteikė Valstybės paslapčių įstatymas. (…) 15 metų buvo saugomi asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su KGB duomenys, ir kilo diskusija, ką daryti“, – sakė Valdas Vasiliauskas.
Priminęs, kad valdančiosios koalicijos politinė taryba tuomet ėmė svarstyti, ar paviešinti tuos sąrašus, o vyriausybė nusprendė įslaptinti duomenis apie prisipažinusius visiems laikams, jis sakė, kad jau yra pateiktos tai įteisinti turinčios pataisos, kurios Seime bus svarstomos kitą savaitę.
„Ar to pakanka, kad KGB niekada nevirstų ginklu, ir padėtume šioje kruvinoje istorijoje tašką“, – klausė spaudos konferencijoje „KGB šmėkla klaidžioja po Lietuvą. Kam tai naudinga?“ Seimo narys V. Vasiliauskas. Jis pridūrė, kad Tvarkos ir teisingumo frakcija parengė pataisas, kurios turėtų padėti šioje istorijoje tašką.
„Pagrindinė idėja – nebus jokių komisijų, jokių sąrašų, o tiesiog atverti visuomenei archyvus“, – teigė jis. V. Vasiliauskas pridūrė, kad neprisipažinusių sąrašų Lietuva neturi, yra tik nuotrupos, bet jis manantis, kad internete dabar skelbiama informacija „yra dozuojama“, o jie siekia, kad „niekas neturėtų galimybės manipuliuoti šia tema“. Pasak jo, prisipažinusieji yra žinomi, ir viešinami tik tuo atveju, jei siekia užimti tam tikras pareigas.
Kovo 11-osios akto signataras, buvęs specialiosios komisijos, kuri tyrė KGB veiklą, narys Vidmantas Žiemelis pridūrė, kad prisipažinusiųjų duomenų „paviešinimo negali būti, nes mes jiems įsipareigojome, jeigu jie nedirba prieš valstybę“. Jis pridūrė, kad KGB turėjo pakankamai laiko išvežti svarbius diokumentus. „Aš netikiu, kad jie būtų palikę rimtų bendradarbių agentūrines bylas“, – sakė jis.
Informacijos apie neprisipažinusius – tik nuotrupos
Kitas Kovo 11-osios akto signataras, buvęs specialiosios komisijos, kuri tyrė KGB veiklą, narys ir buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Jurgis Jurgelis replikavo, kad informacijos apie neprisipažinusius KGB bendradarbius yra labai mažai, todėl apie vienus skelbti, o apie kitus ne gali būt net nekorektiška. „Aš iš viso uždaryčiau (archyvus) ir viskas“, – sakė jis. Anot J. Jurgelio, kai dokumentus perėmė Lietuvos atstovai, KGB jau „viską buvo sutvarkiusi“, nes turėjo tam pakankamai laiko.
Tiek jis, tiek V. Žiemelis neneigė, kad dalis dokumentų dingo ir juos perimant ar kiek vėliau, bet abejotina, ar tarp tų dokumentų, kurių neišgabeno ir nesunaikino KGB, galėjo būti kas nors esminio.
Spaudos konferencijoje V. Žiemelis taip pat sakė, kad iš Maskvos vėliau dalis bylų buvo atgauta, tačiau toli gražu ne visos. Jis teigė prieštaravęs ir tada, kai buvo priimtas Liustracijos įstatymas, nes Rusija savo rankose tebeturi daugybę agentūrinių bylų. „Pagrindinės agentūrinės bylos yra išvežtos į Rusiją ir jeigu mes pradedame persekiuoti tuos, kurie neprisipažino, Rusija visus tuos, kurių bylas jie turi, turės savo rankose. (…) Ir tuo metu sakiau, kad ateis prisipažinti veterinarai, felčeriai. agronomai, o tie, kurių bylos išvežtos į Maskvą, neateis“, – sakė V. Žiemelis.
Jam pritarė ir J. Jurgelis. Jo teigimu, „masė pagrindinių agentų yra nugrimzdę taip giliai, kad jų rasti nebegalima. (…) … Kokia prasmė gaudyti fragmentus?".
V. Žiemelis pabrėžė, kad jei kartą Lietuva nusprendė, jog „ankstesnis bendradarbiavimas su TSRS Valstybės saugumo komiteto (VSK) organais jų nei juridiškai, nei morališkai nesaisto (…) užtikriname, jog nė vienas asmuo, nepadaręs nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus ir atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su TSRS VSK, nepatirs nei moralinių, nei teisinių, nei kitokių Lietuvos Respublikos valdžios persekiojimų“, turi nuosekliai laikytis savo sprendimo.
„O jei jie padarė nusikaltimų ar tęsė bendradarbiavimą, turėtų būti persekiojami“, – pridūrė jis.
