Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkui Artūrui Zuokui ir gynėjui nepavyko į vadinamąją Vilniaus mero rinkimų bylą įtraukti ir vėliau slapta įrašytus pokalbius telefonu.
Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) septynių teisėjų kolegijai atmetus šį prašymą antradienį baudžiamoji byla baigta nagrinėti. Vasario 10 d. teismas ketina skelbti verdiktą.
A. Zuoko advokatas prašė prie baudžiamosios bylos pridėti šią savaitę žurnale „Ekstra“ bei dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodžiusią publikaciją, kurioje pateikti du esą slapta įrašyti LiCS lyderio ir minėtoje byloje nukentėjusiuoju pripažinto Vilmanto Drėmos pokalbiai.
Žurnale ir dienraštyje skelbta, esą įrašuose girdėti, kad V. Drėma kalba apie jam siūlomą kyšį už tai, jog jis liudytų prieš A. Zuoką ir kitus teisiamuosius. Neva minėtos ir 1 mln., ir 5 mln. litų sumos. Kas konkrečiai siūlė pinigus, neįvardijama.
Žurnalas rašė įrašus esą gavęs banderole paštu. „Kai kada prasta įrašų kokybė, kintantis garsas leidžia spėti, kad įrašyti A. Zuoko ir V. Drėmos pokalbiai vyko ne telefonu, o susitikus akis į akį. Gali būti, kad įrašyta panaudojant slaptą klausomąją aparatūrą“, - rašoma spaudoje ir daroma prielaida, kad pokalbius galėjo įrašyti Specialiųjų tyrimų tarnyba.
A. Zuokas gynėjas tikino, kad paskelbus šiuos įrašus paaiškėjo naujos bylos aplinkybės, kurios anksčiau nebuvo tirtos.
Tuo metu Generalinės prokuratūros prokuroras Simonas Slapšinskas atkreipė dėmesį, kad byloje ir publikacijoje minimas laikas nesutampa. Baudžiamoji byla iškelta dėl 2003 m. pavasarį ir vasarą vykusių sostinės mero rinkimų, tuo metu slapta įrašytuose pokalbiuose šnekama apie 2006-2007 metais buvusius įvykius.
Pasak prokuroro, dėl minėtų pokalbių gali būti pradėtas naujas tyrimas, bet jie negali būti pridėti prie senos bylos.
LAT septynių teisėjų kolegija nusprendė atmesti A.Zuoko gynėjo prašymą.
Teismas antradienį bylą pradėjo nagrinėti.
Generalinės prokuratūros prokuroras LAT ginčijo pernai Vilniaus apygardos teismo priimtą nuosprendį, teigdamas, kad šis teismas neteisingai kvalifikavo kai kuriuos nuteistųjų veiksmus, todėl, prokuratūros nuomone, politikui ir verslininkui turi būti skirtos griežtesnės bausmės.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendį yra apskundę ir A. Zuokas su „Rubicon“ atstovais. Jie prašo panaikinti, jų manymu, neteisingą ir bylos aplinkybių neatitinkantį teismo nuosprendį bei bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
2008 metų kovo 20 dieną Vilniaus apygardos teismas A. Zuoką pripažino kaltu dėl pasikėsinimo papirkti buvusį sostinės tarybos narį V. Drėmą. Kaltinimai dėl laisvės atėmimo, trukdymo pasinaudoti rinkimų teise ir duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą buvo atmesti.
Kartu su A. Zuoku tame pačiame nusikaltimo epizode nuteisti ir bendrovės ,,Rubicon group“ atstovai Andrius Janukonis bei Darius Leščinskas. Verslininkų vairuotojas Svajūnas Navikas buvo išteisintas.
Liberalcentristų lyderis Vilniaus apygardos nuosprendžiu nubaustas 100 MGL dydžio - 12 500 litų - pinigine bauda, A. Janukoniui ir D. Leščinskui atitinkamai skirtos 12 500 ir 10 000 litų baudos.
Prokuratūra siekia, kad A. Zuokas būtų pripažintas kaltu V. Drėmos papirkimo, o ne kėsinimosi papirkti. Prokurorai taip pat siekia padidinti baudą iki 18 500 litų.
Teisėsaugininkai A. Janukoniui siekia padidinti baudą taip pat iki 18 500 litų , o D. Leščinskui - iki 15 000 litų.
Kaltinamajame akte rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V. Drėma balsuotų už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės „Rubicon group“ vadovui A. Janukoniui per bendrą pažįstamą D. Leščinską perduoti V. Drėmai kyšį - 20 tūkst. litų. Tačiau V. Drėma imti šį kyšį atsisakęs.
Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A. Zuoką, V. Drėmai buvęs pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris - už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V. Drėmai A. Zuoko nurodymu D. Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.
Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis Vilniaus apygardos teismui yra paliudijęs, kad A.Zuokas jam yra prasitaręs, kad esą V. Drėmos balsas kainavo ,,daugiau nei šimtą tūkstančių“.
A. Zuokas oponento liudijimus vadino melagingais ir išgalvotais.
A. Zuokas pralaimėjo mero rinkimus 2003-iųjų balandį, tačiau po naujų politinių aljansų sudarymo buvo išrinktas meru tų pačių metų birželį.
Liberalcentristų lyderis A. Zuokas 2007 metais po savivaldybių tarybų rinkimų Vilniaus mero postą užleido „tvarkiečiui“ Juozui Imbrasui.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
