Viena po kitos Lietuvą purto baisaus ir protu nesuvokiamo elgesio su vaikais istorijos. Po jų seka ilgi tyrimai, skambūs pažadai ir postų atėmimo grasinimai. Primename skaudžiausias 2017 m. tragedijas. Kasdienės naujienos, atrodo, neįsivaizduojamos be kriminalų.
2017 m. juodoji smurto akistata
Portalas tv3.lt apžvelgė penkis prabėgusius šių metų mėnesius, per kuriuos įvyko ne vienas šiurpus incidentas, kuomet tėvai sužalojo ar užmušė savo vaikus.
- Sausio 26 d. pranešta apie tėvų žiauriai sumuštą keturių metukų berniuką. Kitą dieną nuo daugybinių sužalojimų Matukas mirė.
- Vasario 1 d. Marijampolėje socialinė darbuotoja socialinės rizikos šeimoje rado kūdikį su mėlyne prie akies.
- Vasario 14 d. Marijampolėje kraupiai sužalotas trimetis – lūžo kaukolės pamatas.
- Vasario 17 d. Klaikus radinys sostinėje: maišelyje po lova rastas kūdikio lavonėlis.
- Vasario 25 d. Jonavos ligoninėje motina nužudė ką tik gimusį kūdikį.
- Vasario 27 d. Šiauliuose žiauriai motinos ir sugyventinio iki komos sumušta septynių mėnesių mergytė, po kelių dienų mirė.
- Kovo 8 d. Kauno klinikose merdi sumuštas penkiametis iš Vilkaviškio rajono: po smūgių – jis tapo neįgaliu, po poros mirė.
- Kovo 9 d. Tėvų Kovo 8-osios šventė kūdikiui tapo košmaru: rado jau bemėlynuojantį.
- Kovo 20 d. Vilniaus ligoninės medikai kaltinami sumušę aštuonmetį – jo kūnas nusėtas mėlynėmis.
- Kovo 22 d. Kraupi nelaimė Šilutėje: šuo mirtinai sukandžiojo naujagimį.
- Kovo 23 d. Širvintų rajone visiškai girta dvidešimtmetė motina, įtariama, smurtavo tol, kol skilo dukrytės kaukolė.
- Kovo 31 d. Kraupios žinios iš Skuodo rajono: moteris užkasė savo kūdikį.
- Balandžio 8 d. Mažeikių gydytojų rankose – narkotikais apsinuodijęs mažametis.
- Birželio 2 d. Alytuje jauni tėvai smurtavo prieš kūdikį, jam sulaužyta koja.
Tai yra tik dalis įvykių, kurie vėliau nuguls į statistiką ir suvestines.
Statistika dulka stalčiuose?
Po metų pradžioje itin žiauraus ir keturmečio mirtimi pasibaigusio incidento, policijai kasdien skelbiant apie visus fiksuojamus smurto atvejus, statistika atrodo iš tiesų šiurpi. Natūraliai kyla klausimas, kur slypi problemos dėl negerėjančios situacijos ir kas daroma su juodu ant balto matomais skaičiais.
Policijos atstovai nurodė, kad Informatikos ir ryšių departamento prie VRM skelbiamais duomenimis dėl užregistruotų nusikalstamų veikų, vaikų iki 18 metų nukentėjo: 2017 m. per 4 mėn. - 1197 (lyginamoji dalis 8,9 proc. nuo visų nukentėjusių asmenų), 2016 m. per 12 mėn. - 2788 (lyginamoji dalis 5,9 proc. nuo visų nukentėjusių asmenų).
Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, per 2016 m. užfiksuotas 2681 atvejis, kada iš viso galimai nukentėjo 2474 vaikai (0,5 % visų Lietuvoje gyvenančių vaikų). Lyginant su metų 2015 m. duomenimis matyti, kad smurto atvejų ir galimai nukentėjusių vaikų skaičius per pastaruosius metus padidėjo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. ataskaitoje pabrėžiama, kad skirtingą smurtą galimai patyrusių vaikų (2474) ir galimo smurto atvejų prieš vaikus (2681) skaičius rodo, kad yra atvejų, kai vaikai ne vieną kartą galimai patyrė smurtą
Lyginant su 2014–2015 m. duomenimis, matyti, kad per kelerius metus fizinio smurto prieš vaikus atvejų skaičius kasmet didėja, seksualinio smurto atvejų skaičius kinta, o užfiksuotų psichologinio smurto atvejų – labai padidėjo.
„Save the Children International“ atlikto tyrimo duomenimis, iš 1000 Lietuvos vaikų, penkerių metų nesulaukia apie 5 vaikus. Būtent vaikų iki 5 metų mirtingumas ir ankstyvas Lietuvos paauglių nėštumas yra pagrindiniai trukdžiai visiškai Lietuvos vaikų laimei.
R. Šalaševičiūtė: vaikai yra žudomi, nepaisant mūsų kalbų
Vasario pabaigoje įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis uždraudžiamas bet koks smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Tačiau situacija į gerą, regis, kardinaliai nepasikeitė. Seimo narė, buvusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė ne vienus metus dirbo su vaikų problemomis, portalui tv3.lt įvardino esmines to priežastis.
„Vaikai yra žudomi, nepaisant mūsų kalbų, įstatymų pakeitimų, papildomų etatų. Nors ir specialistų kur kas daugiau įdarbinta. Ne vien darbuotojai, atsiradę šalia šeimų turi padėti ir užkirsti agresijai, smurtui ar žudymui kelią. Šeima yra pirmiausiai atsakinga ir negali teisintis depresijomis, sunkiu gyvenimu ar dar kažkuo, dėl ko nesusivaldo ir išsilieja ant vaikų.
Esant socialinėms problemoms šeimoje, jas ir turi pirmiausia spręsti suaugusieji, šeimos galvos. O pas mus problema ir yra su tuo, kad galvos labai jaunos. Žmonės šeimas kuria neturėdami patirties, atsakomybės, brandos, tiesiog dar tam pasiruošę nebūna“, – tikino Seimo narė.
Pasak jos, tai aiškiai dar kartą parodo šeimos ir lytiškumo ugdymo programų stoką. Juolab, tam dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik mokyklose, bet ir kitose institucijose. Vis dėlto, R. Šalaševičiūtė labiausiai dėmesį atkreipia į pačias šeimas, o ne į aplinkines institucijas, kaip matoma dažniausiai.
„Manau, kad šeima yra kalta ir kas mane stebina, tai visų aplinkinių kaltinimas. Juolab, mane stebina paskutinių kelių mėnesių statistika, kai nukenčia patys mažiausi kūdikiai.
Galiu pasakyti, kad tiek man būnant kontroliere, tiek Seimo nare, gaunu kur kas daugiau prašymų su pagalbos ar patarimų prašymais, ko anksčiau, tikrai nebuvo. Juolab, ir anksčiau ne visa informacija patekdavo į viešumą. Žmones, atrodo, pratintam netylėti, labiau kreipti dėmesį, nenusisukti matant. Aišku, niekas neneigia ir alkoholio bei kitų medžiagų vartojimo įtakos. Dažnai tai ir tampa priežastimi smurto, kai sužalojami, užmušami vaikai. Reikia mūsų visuomenę auginti, daugiau šeimai suteikiant atsakomybės, o ne dangstant“, – įsitikinusi R. Šalaševičiūtė.
Minint vaikų gynimo dieną, norėtųsi pasidžiaugti gerėjančia statistika, gražiausiais šeimų pavyzdžiais. Galbūt taip kadanors ir bus, užaugus visuomenei ir šeimoms.
