Iškeliavusių Anapilin poilsio vieta visais laikais buvo itin gerbiama. Tai daugiausia siejama su velionio atminimu. Tad be galo skaudu, kai atėjęs aplankyti, pabūti rimtyje su savo skausmu bei uždegti atminimo žvakelę, randi šią vietą sudarkytą...
Į redakciją užsukusi šilutiškė pasiguodė, kad žemę uždengęs storas sniego sluoksnis kasmet į kapines privilioja iš šalia esančio miško būrelius stirnaičių, kurios išdarko kapavietes, nuėda gyvų gėlių žiedus...
Tiems, kas to dar nepatyrė, galima tik įsivaizduoti, koks sunkumas užgula krūtinę, išvydus tokį vaizdą. Tad nori – nenori: pradedi ieškoti ne kaltininko, kuris ir taip aiškus, bet žmonių, atsakingų už kapinių priežiūrą.
Taip pasielgėme ir mes. Pirmiausiai kreipėmės į Šilutės kapinių valytoją Eugeniją Kančienę, gyvenančią visai šalia išėjusiųjų amžinam poilsiui vietos. „Taip, užsnigus čia dažnai ateina stirnos. Miškas šalia, o jos ieško maisto. Mes jas išbaidom, vejam miškan, bet nakties metu juk nepribūsi“, – pasakojo Eugenija.
Tokia vieta privalo būti aptverta, saugoma, kad šie gyvūnai negalėtų patekti čia. ,,Taip ir yra. Visa teritorija aptverta. Tik patys žmonės palieka pravirus vartelius, praardo tvorose skyles, kad galėtų praeiti jiems artimesniu keliu. O žiemą tuo naudojasi ir gyvūnai. Šiandien jau viskas sutvarkyta, skylės panaikintos, suvirinti stulpeliai, pakoreguotos vartelių varsčios“, - pasakojo kapinių valytoja.
Iš tiesų, apėjus Šilutės Naująsias kapines, buvo matyti, kad viskas naujai sutvarkyta. Klaidžioti ir ieškoti angų, pro kurias įeina stirnos, ilgai nereikėjo: ant dar išlikusio sniego aiškiai matėsi gyvūnų pėdsakai, jų praminti takai maisto paieškoms. Pro kapavietes, ant kurių padėtos dirbtinių gėlių kompozicijos, šie grakštūs miškų gyventojai praeina jų neliesdami. Skurdžiau atrodo tos, kur neseniai buvo atsisveikinta amžiams: tiesiog ant jų daugiau gyvų gėlių būta. O dabar likę tik apgailėtini stagarėliai, nes žiedlapiais vaišinosi viešnios iš miško.
Kad skaniausi yra rožių žiedai teigė ir gėlių salono „Sanpaulija“ šeimininkė R. Jurjonienė, prekiaujanti gyvomis gėlėmis ir tikrai žinanti šią žiemišką kapų „problemėlę“. ,,Kitose šalyse iš rožių žiedlapių gaminamos salotos. Tik pas mus labai neįprasta. O stirnoms tai labai gardu. Beveik visada, kai yra daug sniego, stirnos kapinėse ieško maisto. Tai natūralu ir manęs nestebina. Dabar, kai sniegas nyksta, jos ras maisto ir miške“, - kalbėjo R. Jurjonienė.
UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas bei vyr. inžinierius Vytautas Barzdys, kuriems ir tenka rūpintis kapinių tvarka, mus patikino, kad šiuo metu viskas yra sutvarkyta, kad stengiamasi reaguoti į žmonių skundus ir šalinami trūkumai.
Vadovai teigė sutvarkę visas žiojėjusias skyles tvorose, varteliuose, taip pat sumontuotos spyruoklės, neleisiančios jiems likti atviriems. Juk kapinių sargas V. Kančas ir valytoja E. Kančienė dirba kaip ir daugelis žmonių – nuo 8.00 iki 17.00 val., neretai dėl gyvenamosios vietos artumo ir taip pasirūpina, kad vartai nakčiai neliktų atviri, apeina teritoriją. Tačiau lankytojų būna visokių – jie palieka atvirus vartelius, didžiuosius vartus, praardo skyles tvorose idant sutrumpintų kelią sau. Paskui kiekvieną suspėti tiesiog neįmanoma.
Pabaigai: žmogus – visa ko kūrėjas. Ir tik jis yra atsakingas už savo paties atliktus (blogai atliktus) darbus. Tad norėdami Išėjusiesiems leisti ramiai ilsėtis, nepamirškime, kad reikia nepraminti takų gyvūnams pradraskant tvoras, o paskui save užverti vartelius. Ir neturėti blogų minčių šventoje vietoje.
