Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kodel mes visada matome tik viena puse.
Kada galu gale baigsime kaltine, smerke ir smeize kitus: valstybe, baznycia, teise, medicina. Kada patys suprasime ir dirbsime kitu labui. Kada ismoksime priimti kita koki koks jis yra ir taip padeti jam atsitiesti. Niekada neuztektu vietos naujuose ir moderniuose kalejimuose, jei juose susodintume tuos kuriuos norime. Is kur mumyse tiek neapykantos. Kartais norisi kad sis vienintelis klausimas butu visu laikrasciu vedamuose puslapiuose ir antrastese: IS KUR TIEK NEAPYKANTOS MUSU SIRDYSE. bet tai liks tik niekieno neperskaitytas, o kitu sukritikuotas komentaras. Pavargau, ziniasklaidoje - rasti vienintele - neapykantos, korupcijos zmogzudysciu ir blogio zinia. Dar labiau pavargau skaityti pavydo, smeizto ir neapykantos pilnus komentarus. Kokia visuomene uzsiauginome? Kokius komentarus skaito vaikai ir jaunimas? Kokias naujienas ir kokiu pavyzdzius siandiena mato jaunoji karta - kuri statys Jums seneliu namus, kels kainas ir mokescius uz elektra, kuri gamins Jums maista ir kurie Jus paliks numirti seneliu namuose - vieniems. Busime valdomi Maximu ir Akropoliu, kurie liks musu pagrindine pramoga, kultura, savisvieta ir tobulejimu. Zinosime kur pasiskusti del savo teisiu. Gerai ismanysime kas su kuo miega ir kas kiek isgeria. Zinosime visus galimus zmoniu nuzudymo budus ir dolerio kursa banke. Mokesime skirstyti kitu pinigus ir graziai lietuviskai pavydeti kaimynui. Gaisro atveju pasidziaugsime islipe sausai ir be kaitros o sausros atveju rusyje laikysime vandens atsargas TIK sau. Gal reikia kartais vienos nedideles bombos su isgraviruotu rusisku palinkejimu, kad pagaliau vel suprastume kuo esame. Gal reikia nedidelio zemes drebejimo, kad ivertintume tai ka turime ir stoga po kuriuo gyvename kad ir siek tiek kiaura. O gal reikia nedelio staipsnio apie Tavo nesvarius darbus ir seimos skalbinius, kad pradetum gerbti kita. Gerai jei taip butu. Bet taip prasideda pamazgu ir srutu pilstymas. Taip liejasi neapykantos pavydo ir kersto saltiniai. Ar tai ne Musu vidinis saltasis karas? Ar tai ne mumyse gaminami branduoliniai ginklai? Ar ne nuo Musu paciu, pirmiausia ar ne nuo Manes ir Manyje paciame prasideda ramybe, sazine ir laisve. O tik tada galime rodyti - kokia jau mes toji drasi tauta, nedristanti tureti sunkiai istariamo LIETUVOS vardo.
Bukite laimingi mieli Lietuvos zmones. Tebrangsta sviesa Jusu gyvenime, kad suprastumete ir ivertintumete diena, kuria kasryt kaip dovana nemokamai gaunate!
Kada galu gale baigsime kaltine, smerke ir smeize kitus: valstybe, baznycia, teise, medicina. Kada patys suprasime ir dirbsime kitu labui. Kada ismoksime priimti kita koki koks jis yra ir taip padeti jam atsitiesti. Niekada neuztektu vietos naujuose ir moderniuose kalejimuose, jei juose susodintume tuos kuriuos norime. Is kur mumyse tiek neapykantos. Kartais norisi kad sis vienintelis klausimas butu visu laikrasciu vedamuose puslapiuose ir antrastese: IS KUR TIEK NEAPYKANTOS MUSU SIRDYSE. bet tai liks tik niekieno neperskaitytas, o kitu sukritikuotas komentaras. Pavargau, ziniasklaidoje - rasti vienintele - neapykantos, korupcijos zmogzudysciu ir blogio zinia. Dar labiau pavargau skaityti pavydo, smeizto ir neapykantos pilnus komentarus. Kokia visuomene uzsiauginome? Kokius komentarus skaito vaikai ir jaunimas? Kokias naujienas ir kokiu pavyzdzius siandiena mato jaunoji karta - kuri statys Jums seneliu namus, kels kainas ir mokescius uz elektra, kuri gamins Jums maista ir kurie Jus paliks numirti seneliu namuose - vieniems. Busime valdomi Maximu ir Akropoliu, kurie liks musu pagrindine pramoga, kultura, savisvieta ir tobulejimu. Zinosime kur pasiskusti del savo teisiu. Gerai ismanysime kas su kuo miega ir kas kiek isgeria. Zinosime visus galimus zmoniu nuzudymo budus ir dolerio kursa banke. Mokesime skirstyti kitu pinigus ir graziai lietuviskai pavydeti kaimynui. Gaisro atveju pasidziaugsime islipe sausai ir be kaitros o sausros atveju rusyje laikysime vandens atsargas TIK sau. Gal reikia kartais vienos nedideles bombos su isgraviruotu rusisku palinkejimu, kad pagaliau vel suprastume kuo esame. Gal reikia nedidelio zemes drebejimo, kad ivertintume tai ka turime ir stoga po kuriuo gyvename kad ir siek tiek kiaura. O gal reikia nedelio staipsnio apie Tavo nesvarius darbus ir seimos skalbinius, kad pradetum gerbti kita. Gerai jei taip butu. Bet taip prasideda pamazgu ir srutu pilstymas. Taip liejasi neapykantos pavydo ir kersto saltiniai. Ar tai ne Musu vidinis saltasis karas? Ar tai ne mumyse gaminami branduoliniai ginklai? Ar ne nuo Musu paciu, pirmiausia ar ne nuo Manes ir Manyje paciame prasideda ramybe, sazine ir laisve. O tik tada galime rodyti - kokia jau mes toji drasi tauta, nedristanti tureti sunkiai istariamo LIETUVOS vardo.
Bukite laimingi mieli Lietuvos zmones. Tebrangsta sviesa Jusu gyvenime, kad suprastumete ir ivertintumete diena, kuria kasryt kaip dovana nemokamai gaunate!
Nesamone. Kataliku baznycia islaikoma uz mokesciu moketoju piningus...
REKLAMA
REKLAMA
Didžiausia rezervo lėšų dalis - sudegusiai bažnyčiai ir tenisininkui