Prasmė yra tokia ,kokią tam suteikiame. Arba tokia , kokią tam suteikė krikščionybės pradininkai. Klausimas tik tas ar tu tuo tiki ir to laikaisi. Pvz. kokiam budistui ar musulmonui - tai visiška beprasmybė. Be to ,kiekvienas žmogus tą patį teiginį priima skirtingai- taigi ,šiuo metu tikėtis vieningo supratimo yra labai sudėtinga. Bažnyčia šiandien yra sunkioje padėtyje; arba reikia keistis arba atmirti... Lietuvoje beveik visi save laiko katalikais, bet tikrų katalikų likę vienetai; tiki iš tradicijos, kadangi tėvai tikėjo.. Be to , kiek prisimenu, ir tėvai ir seneliai irgi tikėjo todėl , kad taip reikėjo. Apie kažkokius dvasinius susitapatinimus kaimo žmogus negalvojo- tai buvo per daug sudėtinga jų mąatymui....taigi visas šitas reikalas gerokai perdėtas. Nuėji išpažinties, o po to gyveno įprastą gyvenimą; vogė melavo , apkalbinėjo ir gyveno, tiesiog -gyveno. Su visais gyvenimo atributais.... ir niekas nesuko sau galvos.... taigi ,nereikia čia sureikšminti- tikėjimas yra tik viena iš žmogaus gyvenimo sričių. Ko gero , tas kuris tik laikosi dešimt dievo įsakymų ir netiki- yra teisesnis negu tas kur bažnyčioje mušasi į krutinę....