Niekas negali tiksliai atsakyti į klausimą, kiek Panevėžyje yra šunų ir kačių. Išėjus pasivaikščioti ar užsukus į bet kurio daugiabučio laiptinę galima pamanyti, kad keturkojai amsi ir miauksi vos ne kas antrame bute ar name. O pasiteiravus miesto Savivaldybėje paaiškėja, kad panevėžiečiai užregistravę tik mažiau nei šimtą augintinių.
Registruoja vienetai
Kaip teigia Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Baltutytė, pradėjus bute laikyti šunį ar katę juos reikėtų užregistruoti bendrovėse Panevėžio butų ūkyje, „Panevėžio būstas“ bei „Panevėžio specialus autotransportas“.
Pastarosios bendrovės vyriausioji dispečerė Toma Vingilytė sako, jog su pranešimais apie įsigytus gyvūnus panevėžiečiai neplūsta, – šiemet užregistruoti tik keturi šunys. Per visus praėjusius metus registruota 30 šunų ir viena katė.
Tikslių duomenų apie šunų ir kačių skaičių nepateiks nei veterinarai, nei gyvūnų globos, nei benamius gyvūnus gaudančių organizacijų atstovai. Tačiau vieną faktą patvirtins visi – benamių ir beglobių gyvūnų mūsų mieste pastaruoju metu labai sumažėjo ir dėl jų nekyla rimtų problemų.
„Palyginti su tuo, kas buvo prieš keletą metų, akivaizdu, jog beglobių gyvūnų gerokai sumažėjo“, – teigia R. Baltutytė.
Sužalotas peštynėse
Vis dėlto beglobių gyvūnų atsiranda. Atsibodo, įkyrėjo, reikia išvažiuoti į užsienį, – priežasčių išmesti augintinius į gatvę sugalvojama įvairiausių.
Pranešimų apie vienoje ar kitoje miesto vietoje be priežiūros lakstančius keturkojus vis dar sulaukiama kiekvieną mėnesį. Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ darbuotojai vyksta į nurodytą vietą, gyvūnas sugaunamas ir po 14 parų karantino atiduodamas gyvūnų globos draugijai. Šeimininkai savo buvusius augintinius atsiima labai retai.
Pasak T. Vingilytės, gegužės mėnesį sugauta 17 benamių šunų ir 9 katės. Kai kurie jų buvo tiesiog palikti bendrovės teritorijoje.
Ne visi panevėžiečiai pamatę beglobį keturkojį skuba apie jį pranešti gyvūnų gaudytojams. Yra geraširdžių žmonių, surastą gyvūną priglaudžiančių savo namuose ar nuolat juos šeriančių, jais besirūpinančių.
Vienoje miesto įmonėje dirbanti panevėžietė Nadežda atsiuntė redakcijai štai tokį laišką: „Mūsų įmonės teritorijoje gyvena maždaug 5 metų katinas. Jam dabar labai reikalinga veterinaro pagalba, nes jis peštynėse su kitais katinais buvo sužalotas, vienos kojos neprimina, vaikšto trimis.“
Moteris gailėdama savo globotinio, kurį, kaip ir kitus apsilankančius katinus, jau ne pirmus metus nuolat maitina, norėjo pasirūpinti jo sveikata.
„Kreipiausi į Panevėžio gyvūnų globos draugiją, į taip populiarų feisbuką įkėliau sužeisto katino nuotrauką su klausimu, ar galėtų padėti. Po kelių dienų per tą patį feisbuką gautu telefono numeriu susisiekiau su katėmis besirūpinančios draugijos atstove ir pranešiau apie sužeistą keturkojį“, – pasakoja moteris.
Galimybės ribotos
Viltis, jog sužinoję apie sužeistą šlubuojantį katiną gyvūnų globėjai atvažiuos jo gydyti, neišsipildė. „Padėti atsisakė, argumentuodami, jog jie nerenka sužeistų katinų, tuo labiau, kad jis jau suaugęs, nekastruotas, naujų namų rasti bus neįmanoma. Sakė, kad gatvėje gyvenantis katinas bus traumuotas, jeigu jį versi gyventi uždarytą, be to, ir vietos pas juos neva mažai“, – skundėsi panevėžietė.
Ji sakė pati esanti alergiška katėms ir negali gyvūno liesti, o veterinaro paslaugoms ir pinigų reikia, paramos vargu ar galima tikėtis, fiziniam asmeniui niekas pinigų neperves.
Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė sako, kad dabar beglobiais šunimis ir katėmis rūpinasi skirtingi žmonės, prieglaudos įkurtos skirtingose vietose. Šunys globojami Kaimiškio kaimo prieglaudoje.
R. Liberienė pasidžiaugė, kad pastaruoju metu negaunama pranešimų apie valkataujančius šunis, o ir žmonės jau kuris laikas nebemėto savo augintinių.
„Jau porą savaičių niekas neatveža, nenumeta nebereikalingų gyvūnų, o tik atvažiuoja pasiimti. Viliuosi, kad situacija, buvusi prieš keletą mėnesių, nesikartos, tuomet buvo užėjęs tikras gyvūnų atsikratymo vajus. Metė iš namų vieną po kito – visi voljerai buvo perpildyti. Šeimininkai atidavė ir nuo erkės įkandimo susirgusį šunį, ir visiškai aklą juodą nepaprasto grožio vilkšunį“, – „Sekundei“ pasakojo R.Liberienė
Benamėmis katėmis rūpinamasi kitoje vietoje – Stetiškiuose, taip pat butuose mieste. Kaip teigia draugijos narė Zinaida Gainulina, kurios rūpestis – dešimtys išmestų, paliktų kačių, visiems padėti organizacija negali.
„Reikia suprasti, kad mes nesame valstybė ar kieno nors kito remiama organizacija, mūsų darbas savanoriškas, lėšos labai ribotos. Darome ką galime“, – tikino kačių globėja.
Ji teigia, jog skambinusiai sužaloto katino globėjai patarusi išsikviesti mobiliąją veterinarų pagalbą, o sąskaitą už gydymą būtų apmokėjusi gyvūnų globos draugija.
Sterilizacija – šimtams kačių
Pradėjusi rūpintis benamėmis katėmis Z. Gainulina sako supratusi, kaip svarbu mažinti šių gyvūnų populiaciją.
„Benamių kačių buvo ir bus, vienintelis humaniškas būdas sumažinti jų skaičių – sterilizacija ir kastracija“, – sako gyvūnų globėja.
Gyvūnų globos draugijos narė padedama bendraminčių pastaruosius trejus su puse metų ir užsiėmė kačių sterilizacija – įvairiausiais būdais rinko lėšas, gaudė benames kates. Operacija atlikta daugiau kaip trims šimtams kačių. Būtent sterilizacija lėmė, kad mieste gerokai sumažėjo beglobių kačių. Pastaruoju metu į prieglaudą jų patenka triskart mažiau nei anksčiau.
„Norėtųsi, kad daugiau žmonių užsiimtų gyvūnų globa ir suprastų, kad globoti – ne tik išnešti dubenėlį su ėdalu, bet pasirūpinti ir jų sveikata. Štai viena moteris, pamačiusi, kad laukinė katė atsivedė tris kačiukus, paėmė juos, globoja. Paaugusios katės bus atvežtos mums, sterilizuotos, gal rasime joms ir šeimininkus. Prie kelių dešimčių globotinių prisidėjo ir neseniai į „Žaros“ kirpyklą su dėžute atnešta ir palikta vos gimusi katytė, ja taip pat bus pasirūpinta“, – pasakoja Z. Gainulina.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ