Tenka pripažinti, jog Europos Komisija buvo teisi neįleisdama Lietuvos į euro zoną net ir dėl juokingai mažo Mastrichto infliacijos kriterijaus neatitikmens. Netikėtai sumažėjusios naftos kainos vėl jaukia prognozes ir infliacijos tramdymo galimybes, rašo „Verslo žinios“.
Reikia būti teisiam tuomet, kai reikia – tuo įsitikino Lietuva, kai, tenkinusi Mastrichto infliacijos kriterijų penkerius metus iš eilės, išskyrus paskutinius prieš priimant lemiamąjį sprendimą, vis dėlto nebuvo priimta į euro zoną. O Slovėnijai, kuri netenkino šio kriterijaus per visą euro zonos egzistavimo laikotarpį, išskyrus paskutinius kelis mėnesius, buvo uždegta žalia šviesa.
Dabar akivaizdu, kad Lietuvos valdžios pastangos siekti trapios pergalės vykdant apvalinimų po kablelio ekvilibristiką buvo nieko vertos. Ir piktinimasis Choakino Almunijos (Joaquin Almunia), ES Ekonomikos ir pinigų politikos komisaro, išankstiniais pasakymais, kad Lietuvą klupdo infliacija, bei „politinio pasigailėjimo“ viltys buvo be pagrindo. Komisaras, deja, buvo teisus, nes gegužę (nepriėmus Lietuvos į euro zoną) infliacija šovė kaip iš patrankos, ir kada ji sustos – vis dar neaišku.
Dar 2005 m. Lietuvos valdžia žinojo, kad Mastrichto reikalavimai infliacijai nurodo, jog žema infliacija turi būti tvari, todėl maža ji turės išlikti ir 2006 m., 2007 m. bei 2008 m. prognozėse. 2005 m. Konvergencijos programoje 2,7% infliacija buvo prognozuota 2005–2008 m., tvarumas popieriuje buvo užtikrintas, nors jau buvo aišku, kad ir 2006-aisiais, ir vėlesniais metais bus veiksnių, nuo kurių infliacija didės.
„Europos Komisija turėjo priežasčių tikėtis, kad infliacija Lietuvoje didės 2006 m. antroje pusėje ir 2007 m. dėl dujų, šildymo kainų didėjimo, akcizų kėlimo. Vertinimo metu pagrindinė problema ir buvo, kad trūko tvarumo, nes buvo aiškūs infliaciją didinsiantys veiksniai“, – „Verslo žinios“ sakė Raimondas Kuodis, Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius.
Naujausios prognozės, ekspertų vertinimu, gali būti per aukštos, kad artimiausiais metais būtų įvykdytas Mastrichto kriterijus. Be to, kai kurie netikėti veiksniai ir jas gali pakoreguoti į blogesnę pusę.
„Netikėtas buvo naftos, taigi ir degalų, kainos mažėjimas. Vertinant iš Mastrichto perspektyvos, jos pasuko žemyn per anksti. Jeigu planuotume, kad infliaciją didinantys veiksniai susitelkia į vieną laikotarpį, o paskui jie išnyksta ir infliacija krenta, tai naftos kainos tai padarė per anksti. Taip jos mažina infliacijos didėjimo bazę“, – mano LB atstovas.
Norint Lietuvai patekti į euro zoną nuo 2010 m. sausio, kaip mūsų valdžia ir planuoja, turi būti geri 2008 kovo–2009 kovo mėn. infliacijos rodikliai. Arba 2008 spalio–2009 m. spalio rodikliai. Priklausomai nuo vertinimo laiko, šie laikotarpiai bus svarbūs matuojant Lietuvos infliacijos rodiklį su Mastrichto kriterijumi.
Priemonių infliacijai suvaldyti taip pat nėra. Tiesa, kažkokias Vyriausybė buvo sukūrusi vos ne per naktį ir parodžiusi Ch. Almunijai praėjusių metų spalį, tačiau Lietuvoje jų dar niekas nėra matęs. Seimas – taip pat, rašo „Verslo žinios“
