Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dialogo grupė – vienintelis Lietuvoje specialus pareigūnų padalinys, pradėjęs savo veiklą 2011 m.
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Vilniaus AVPK Psichologų poskyrio vyresnysis specialistas Pavel Pavliučenko, pareigūnų Dialogo grupės sukūrimą inicijavo buvęs komisariato vadovas Kęstutis Lančinskas, norint pasekti Švedijos policijos pavyzdžiu. Šiuo metu Dialogo grupėje dirba 12 pareigūnų – 6 moterys, 6 vyrai.
„Mes esame tokie patys pareigūnai kaip ir mūsų kolegos, tik dirbame savanorišku principu ir turime kitas funkcijas. Masinių renginių metu mes dirbame neuniformuoti, mūsų išskirtinis ženklas yra raištis ant rankos, ant kurio parašyta „Dialogo grupė“.
Mūsų tikslas yra identifikuoti asmenį, kuris gali sukelti konfliktinę situaciją ir padėti tam asmeniui nuleisti garą, paprastai tariant. Dažnai žmonės ateina į viešus renginius ir nori pakalbėti, nori būti išgirsti, nori išsakyti tam tikrą mintį, bet jie neturi galimybės to padaryti, kai visi rėkauja, ir tada bando atkreipti dėmesį į save kitokiais veiksmais, kartais ir ne visai teisėtais. Tai mūsų užduotis tokius žmones identifikuoti iš renginio dalyvių, prieiti prie jo, užmegzti pokalbį, leisti jam išsipasakoti, nuleisti garą, kad jis nusiramintų“, – portalui tv3.lt pasakojo Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos poskyrio viršininkas Jevgenijus Liepis.
Bendrauja kaip lygus su lygiu
Anot J. Liepio, iš pradžių, diskutuojant dėl Dialogo grupės darbo specifikos, kilo įvairių idėjų, kaip turėtų atrodyti šie pareigūnai.
„Buvo daug diskusijų, kaip mums atrodyti gatvėje. Buvo idėja eiti uniformuotiems, bet be specialiųjų priemonių, kitų idėja buvo, kad eiti neuniformuotiems, bet su policijos liemene. Diskutavome su vadovybe ir priėjome prie nuomonės, kad turėtume būti apsirengę kaip civiliai su raiščiu ant rankos, kad žmonės suprastų, kad mes tokie esame, bet kartu esame lygiai tokie pat renginių dalyviai, o ne kaip pareigūnai ir galime bendrauti kaip lygus su lygiu“, – pasakojo pareigūnas.
Kokie reikalavimai keliami norintiems dirbti Dialogo grupėje pareigūnams? P. Pavliučenko teigė, jog svarbiausia yra noras bendrauti.
„Svarbiausia yra noras. Jie Dialogo grupėje dirba savanoriškai, jiems už darbą nėra mokama. Žmogus turėtų laisvai bendrauti, palaikyti kontaktą, turėtų būti neimpulsyvus“, – aiškino policijos psichologas.
Sunkiausia darbo dalis
P. Pavliučenko pabrėžė, jog Dialogo grupės pareigūnai dažniausiai dirba protestų, mitingų metu, kai kyla didžiausia riaušių ar kitų neramumų rizika.
„Dialogo grupė eina išvien su protestuotojais, mitinguotojais, nes mūsų tikslai sutampa. Mūsų tikslas yra, kad žmogus išreikštų savo nuomonę ir kad renginys įvyktų taikiai. Jeigu to protestuojančio žmogaus tikslai yra tie patys, tai užmezgamas dialogas ir mūsų tikslai yra pasiekiami. Jeigu prasideda bruzdėjimas minioje ar kyla agresija, tada mūsų tikslai nesutampa, Dialogo grupė pasitraukia ir tada veikia kiti policijos padaliniai“, – kalbėjo pareigūnas.
Vilniaus AVPK Prevencijos poskyrio vadovas J. Liepis pabrėžia, jog specialius 72 valandas trukusius mokymus išklausę pareigūnai jau sugeba atskirti potencialius agresorius ar triukšmadarius minioje.
„Mes matome, kuris žmogus atėjo taikiai dalyvauti renginyje, ir kuris atėjo su blogais ketinimais, nes jis išsiskiria iš minios: galbūt jis kažką laiko rankoje, kitaip yra apsirengęs, jo žvilgsis kitoks, jis dažnai rėkauja. Tai yra mūsų kontingentas“, – pažymėjo J. Liepis.
Kas sunkiausia Dialogo grupės pareigūnų darbe? J. Liepio teigimu, kebliausia yra užmegzti kontaktą su žmogumi, kuris potencialiai gali būti pažeidėjas.
„Mums dažniausiai tenka išklausyti žmones. Sunkiausia pradėti pokalbį, užmegzti kontaktą, bet po to, kai kontaktas yra užmegztas, reikia jį palaikyti ir duoti pašnekovui išsikalbėti.
Kita vertus, kadangi mes esame pareigūnai, nors ir neuniformuoti, tai mes pakankamai lengvai prieiname prie žmogaus. Priėję pasisveikiname, su šypsena, be jokių reikalavimų, galbūt pasakome kokį „bajerį“, jei tai yra laiku ir vietoje. Kartais galima kokį klausimą užduoti, kad žmogus atkreiptų į mus dėmesį. Jeigu matome, kad žmogus nenori bendrauti, tai mes jį paliekame ramybėje. Jei yra kažkokių įtarimų, pranešame uniformuotiems pareigūnams apie asmenį. Su kiekvienu žmogumi kiekvienoje situacijoje skirtingai reikia elgtis“, – apie darbo specifiką pasakojo pareigūnas.
Didžiausias pavojus
Policijos Dialogo grupės pareigūnai teigia, jog iki šiol jokių incidentų jie nėra patyrę, tačiau neslepia, jog šiame specifiniame darbe slypi ne vienas pavojus.
„Pirmas renginys, kuriame dirbome, tai buvo 2011 metais turgaus prekybininkų protestas prie Seimo prieš kasos aparatų įvedimą. Tada buvo ir rizika, kad gali būti masiniai neramumai. Tada ir buvo pats pirmasis išbandymas“, – prisiminė J. Liepis.
„Pagrindinis pavojus yra tame, kad mes prieiname prie žmonių kaip pareigūnai, žmonės mus identifikuoja kaip pareigūnus, bet mes nesame ginkluoti, mes neturime specialiųjų priemonių. Tai, jeigu žmogus būtų labai impulsyvus, priešiškai nusiteikęs ir pultų mus, tai mes turėtume mažiau galimybių tinkamai apsiginti ir jį sulaikyti. Taigi, pagrindinis pavojus yra galimas fizinio smurto protrūkis“, – kalbėjo J. Liepis.
Pasak policijos psichologo P. Pavliučenko, visada pasitaiko žmonių, kurie mitingų, protestų metu nori sukelti ažiotažą, taigi pareigūnai jų norų pakeisti negali, tačiau derėtis, bendrauti su jais visada įmanoma.
„Jeigu žmogaus išankstinis tikslas yra sukelti ažiotažą, pritraukti dėmesį, tai mes to nesustabdysime. Dialogo grupė neapriboja žmogaus valios. Jei žmogaus valia yra pažeisti įstatymą, tai ima veikti kiti mūsų kolegos, taikydami specialias priemones“, – akcentavo P. Pavliučenko.
