Su kolega žurnalistu Rimantu Lazdynu susitikome atsitiktinai pakeliui iš Vilniaus. Rimantas vyko namo po įprasto gydymo kurso, tad turėjome tris valandas pokalbio.
Ar kada susimąstėte, ką darytumėte išgirdęs negailestingą medikų diagnozę: jums liko metai. Rimantas tą laiką praleido tarp chemoterapijos seansų be atlygio kurdamas internetinę „Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui“.
„Kai yra tikslas, žmogus ir gyveni“, – šypsosi Rimantas.
Septyneri metai „Vikipedijoje“
Susidomėjimas enciklopedininko darbu Rimantą užvaldė gerokai anksčiau. Dar 1996 metais, artėjant socialdemokratų šimtmečiui, jis ant kortelių pradėjo rinkti su šia data susijusią medžiagą – taip berankiodamas ir belandžiodamas po interneto platybes atrado anglišką internetinę enciklopediją „Wikipediją“, kur buvo sukaupta gausybė informacijos (lietuviškoji „Vikipedija“ atsirado tik 2003 metais).
Kiek vėliau, būdamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu, jis rašė knygą apie šalies savivaldybes, tad informacijos buvo prikaupta pakankamai, beliko ją sukrauti į internetinę enciklopediją.
„Kai atradau lietuvišką „Vikipediją“, joje buvo vos 8000 straipsnių. Pradėjau krauti, ką surinkęs – iš pradžių po 100–200 straipsnių per mėnesį, po to – po šimtą per dieną“, – pasakoja Rimantas.
Juolab, kad viskas buvo paruošta, tereikėjo įsisavinti straipsnio programavimo technologiją. Tekstus papildė nuotraukomis.
Pildyti internetinę enciklopediją, žinoma, pradėjo nuo Šiaulių, mat buvo išsikėlęs tikslą visapusiškai atspindėti Šiaulius. O ir namuose apie Šiaulių istoriją buvo sukaupta apie 10 bylų.
Rimantas skaičiuoja, kad maždaug nuo 2005-ųjų visuomeniniais pagrindais besidarbuodamas „Vikipedijoje“, jis įkėlė apie 20 000 straipsnių, iš jų – 1400 apie Lietuvos mokyklas, per 5000 nuotraukų.
Mažosios Lietuvos žemėlapiai
Kadangi Lazdynų giminė kildinama iš Rytų Prūsijos Lazdynų miestelio (dabar Krasnoznamenskyj, juokiasi Rimantas), jis pastebėjo, kad iki šiol visai nebuvo susistemintos informacijos apie Mažosios Lietuvos vietovardžius: sunku buvo nustatyti, kur žemėlapyje yra konkreti vieta, kurioje gimė žinomi Mažosios Lietuvos veikėjai, kaip ji dabar vadinasi ir kaip ten patekti.
Padedant Vokiečių kraštiečių sambūriui, kuris Rimantui atsiuntė visą sąrašą Rytų Prūsijos gyvenviečių, beliko identifikuoti, kas yra kas ir kur.
Rimantas turėjo išsaugojęs savo tėvelio 1940-ųjų metų detalų Rytų Prūsijos žemėlapį, kurį buvo išleidę rusai, ruošdamiesi pulti Vokietiją.
Pagal jį bei pagal dabartinį Kaliningrado srities ir Vokietijos žemėlapius, pavyko surinkti senuosius prūsiškus, vokiškus, 1939-aisiais, 1946-taisiais ir vėlesniais metais keistus pavadinimus su aprašais, koordinatėmis, žemėlapiais. Tai užtruko apie porą metų.
Tačiau, pasak Rimanto, tokia plati informacija su senais vietovardžiais „Vikipedijos“ standartui netiko, kaip ir kruopsčiai surinktos žinomų veikėjų paminklų nuotraukos ar kitų Rimanto kolegų detalūs straipsniai, pavyzdžiui, apie Lietuvos paukščius.
„Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“
Šios ir kitos priežastys Rimantą paskatino rengti visiškai atskirą enciklopediją. Gavęs dar dviejų aktyvių kolegų iš „Vikipedijos“ pritarimą ir paramą, Rimantas su bendraminčiais pradėjo veikti.
Per tris mėnesius – nuo 2011 metų lapkričio iki 2012 sausio bičiuliai iš pradžių surado Amerikos lietuvių svetainę litua.com, kuri maloniai juos priglaudė, tačiau dėl silpno ryšio ir daugybės trukdžių jos teko atsisakyti, tada nutarta ieškoti serverio Lietuvoje.
Naujajai enciklopedijai atsirado vietelė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institute.
Čia bičiuliai „vikipedininkai“ – pats Rimantas, programuotojas Vitas Povilaitis bei gydytojas iš Kauno – sukėlė visus savo ir kitų bendraminčių straipsnius ir svetaines.
Per nepilnus metus nuo praėjusių metų balandžio „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ (arba „lietuvai.lt") savyje jau talpina apie 690 000 originalių straipsnių, o lietuviška "Vikipedija" – 158 000.
Čia Rimantas sukėlė ir visas Mažosios Lietuvos gyvenvietes su originaliais žemėlapiais. Per nepilnus metus svetainėje apsilankė apie keturis milijonus lankytojų.
Be to, pasakoja Rimantas, atsirado galimybė tos pačios enciklopedijos bazėje kaip šaltinius naudoti senąsias lietuviškas enciklopedijas: ir prieškarinę, ir vadinamąją 37 tomų Bostono enciklopediją, sudarytą Amerikos lietuvių praėjusio amžiaus šeštajame – septintajame dešimtmečiuose.
Enciklopedijos kūrėjai tuo tikslu užmezgė ryšį su Bostono enciklopedijos autorinių teisių savininko Juozo Kapočiaus šeima, kuri maloniai sutiko prisidėti. Jau nuskanavo 12 iš 37 Bostono enciklopedijos tomų, kuriuos galima peržvelgti satelitiniame enciklopedijos puslapyje „lituapedija.net“.
Lietuvoje Bostono enciklopedija, anot Rimanto, beveik nežinoma, nes į šalį atkeliavo vos šimtas jos egzempliorių.
Enciklopedija padeda gyventi
Apmaudžiausia, sako Rimantas, kad naujoji veikla sutapo su netikėta ligos diagnoze. Nors, dabar prisimena, ligos simptomai, jėgų netekimas jį jau anksčiau buvo pastūmėję išeiti į priešlaikinę pensiją iš paskutinės darbovietės „Šiaulių energijoje“ ir atsidėti enciklopedininko darbui.
„Kai sužinojau, kad sergu, buvo šokas: regis, tik pradėjau daryti kažką iš tiesų reikšminga, ir liga?“, – pasakoja Rimantas.
Paskutinius straipsnius, pamena, parašė praėjusių metų vasarį, bet jėgų nebuvo. Kovą atlikta operacija, prasidėjo gydymas, o kai kompanija gavo serverius Lietuvoje, pakilo ir nuotaika. Rimantas pradėjo intensyviai dirbti.
„Per chemoterapijos seansus tris dienas paguli prie aparato prijungtas, paskui namie pusantros paros atsigaivalioji, ir šliauži prie kompiuterio... Tai man buvo vienintelis būdas būti naudingam. O kai yra tikslas, sveiksti greičiau. Prisipažinsiu, turbūt enciklopedija man padeda gyventi“, – lėtai kalba Rimantas.
Tik apgailestauja, kad darbo yra begalė, o norinčių dirbti visuomeniniais pagrindais – mažai.
„Gaila, kad pas mus labai inertiška akademinė visuomenė. Jei Vokietijoje Wikipedijoje visuomeniniais pagrindais dirba apie 200 profesorių, tai mūsiškiai, su kuo nepašneki, klausia: o kiek ten moka?“, – sako Rimantas ir pats juokiasi, kad už dyką dirba tik trenkti. Tai tokių trenktų, kaip jis pats, ir ieškoma.
Dabar enciklopedijoje yra 18 besidarbuojančių, iš jų šeši – nuolat.
Tokioje enciklopedijoje, pagal jos sudarytojų ideologiją, turėtų būti sudėta praktiškai viskas, kas susiję su Lietuva ir Lietuvos išeivija.
„Lietuva išsivaikščioja, ir jei kada Lietuvos nebeliks, tegul ji lieka nors virtuali...Toks mano motyvas...“, – sako Rimantas..
Nijolė KOSKIENĖ
