Lietuvos kariuomenė atliko kelis tarnybinius tyrimus dėl karių dalyvavimo kovo 11–osios eitynėse kartu su radikalių pažiūrų veikėjais. Lietuvos kariuomenės vado atstovo spaudai Skomanto Povilionio teigimu, tyrimas nustatė, kad dalyvaudami eitynėse kariai nepažeidė jokio įstatymo.
Kariai nieko nepažeidė
Kariuomenės atstovas apeliavo į tai, kad įstatymai ar galiojantys teisės aktai pažeisti nebuvo, kariai net negavo policijos ar kitų teisėtvarkos institucijų įspėjimų, o Lietuvos kariuomenė išreiškė savo griežtą poziciją eitynėse dalyvavusių karių atžvilgiu.
„Kariuomenė identifikavo karius, kaip galimai dalyvavusius šiose eitynėse. Karių elgesys nuolat stebimas ir vertinamas tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu“, – naujienų portalui Balsas.lt sakė S. Povilionis, pabrėždamas, kad tyrimai buvo pradėti dar iki žiniasklaidoje pasirodant pranešimams, kad kariuomenėje tarnauja radikalių pažiūrų jaunuoliai.
„Drausminė atsakomybė gali būti taikoma net vertinant bendras elgesio normas, kurias numato etikos kodeksas. Net necenzūrinės kalbos vartojimas, kai karys nėra tarnyboje, yra įvertinamas“, – pasakojo kariuomenės vado atstovas spaudai ir patvirtino, kad už keiksmažodžius vienas karys buvo įspėtas, tačiau nuobaudos negavo.
Karys reprezentuoja kariuomenę
Pagal karių teises reglamentuojančius dokumentus, jie privalo informuoti apie savo nusižengimus ar pažeidimus, kurie gali būti laikomi administraciniais. Kariuomenės duomenimis, buvo faktų, kad karys nesilaikė šių reikalavimų ir nepranešė apie administracinius teisių pažeidimus (dalyvavimo viešosios tvarkos sutrikdyme), kas buvo įvertinta tarnybine nuobauda – laipsnio pažeminimu.
„Kariai turi suprasti, kad savo elgesiu jie reprezentuoja ir Lietuvos kariuomenę, o tai yra didelė atsakomybė. Lietuvos kariuomenės vadovybė darkart kariams priminė, kad tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu jie privalo laikytis elgesio normų ir kario etikos kodekso, rodyti gerą pavyzdį ir kitiems Lietuvos piliečiams“, – pabrėžė S. Povilionis.
Neatskleidžia tyrimo detalių
Atlikę tyrimą, kariuomenės atstovai neatskleidžia konkrečių detalių, nei kiek karių galėjo dalyvauti eitynėse su neonaciais, nei kokie jų vardai, pareigos, laipsniai. “Kadangi nebuvo nusižengimų, nėra prasmės atskleisti tapatybių, nes nėra paprasčiausiai teisinio pagrindo", – tvirtino kariuomenės atstovas.
Taip pat tyrimo metu nebuvo išskirta, ar tarp eitynėse dalyvavusių karių buvo profesinės karo tarnybos kariai, ar savanoriai. „Karių drausmės institutas ir etikos normos galioja visiems kariams, kaip ir Lietuvos Respublikos įstatymai – visiems Lietuvos piliečiams. Tyrimas buvo atliekami laikantis bendrų teisės aktų, neišskiriant to, kokioje pozicijoje dalyvauja karys“.
Kaip išvengti panašių incidentų?
Balsas.lt teiravosi S. Povilionio, kokių veiksmų planuoja imtis Lietuvos kariuomenės vadovybė, kad būtų išvengta tolimesnės šios karinės institucijos diskreditacijos?
„Kaip jau minėjau, karių elgesys vertinamas nuolatos, ne tik skandalų kontekste. Šie vertinimai ir visa vertinimų visuma atspindi jo galimybes tęsti karjerą apskritai. Kol kas kariai gavo griežtus įspėjimus dėl savo elgesio, nors eitynės ir buvo sankcionuotos“.
Paklaustas, ar įspėjant karius galėjo būti kalbama apie šalinimą iš kariuomenės, pašnekovas tvirtai atsakė „Taip, kariai buvo įspėti dėl visų galimų pasekmių“.
Balsas.lt primena, kad įsivyravus skandalui dėl galimo karių dalyvavimo neonacių eitynėse, Krašto apsaugos ministerija (KAM) neigė žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, jog Lietuvos kariuomenėje gali tarnauti su ultranacionalistinėmis organizacijomis susijusių asmenų. Kariuomenės vadovybė taip pat teigė netoleruosianti radikalizmo ir diskriminacijos dėl rasės, tautybės, lyties ar pažiūrų.
Susiję tekstai:
