Alvyda Jasilionytė
Gatvėje reikia elgtis taip pat kultūringai kaip ir kitose vietose, bendraujant su žmonėmis. Bendravimas mūsų gyvenime užima labai svarbią vietą. Koks bendravimas – toks ir gyvenimas. Išeidami iš namų turėtumėte įsitikinti, jog viskas gerai – tvarkinga šukuosena, švarūs drabužiai ir nuvalyti batai. Vyrai, kurie rūpinasi savo išvaizda, nevaikšto susikišę rankų į kišenes. Pasitikrinkite, ar pasiėmėte visus reikalingus daiktus. Ar turite šukas, nosinę, pastiles burnos gaivai palaikyti ir kt. smulkmenas.
Gatvėje taisytis kojinių, dažytis lūpų, pudruotis ar šukuotis nedera, taip pat valgyti einant gatve. Reikėtų susirasti kokią nuošalesnę vietą, kur nėra tiek žmonių.
Gatve reikėtų vaikščioti tiesiai, pasitempus, vidutinišku žingsniu. Suderinkite žingsnį su savo ūgiu. Einant nereikia nei mostaguoti rankomis, nei laikyti jas nukarusias kaip pagalius, nuleistais pečiais. Susikišus rankas į kišenes vaikščioti nedera. Tik žiemą galima slėpti rankas palto kišenėse.
Eisena – graži, kai ji tolygi greičiui ir žingsnio ilgumui. Visada ir visur kontroliuokite savo judesius: ar stovite, ar einate, ar sėdite. Judesiai negali būti suglebę, suvaržyti, drambloti – jie turi būti laisvi ir natūralūs.
Vaikščiokite ramiai, tvirtai, nei per daug dideliais, nei per daug mažais žingsniais. Nereikia eiti perdaug greitai, nešokinėkite per kelias laiptų pakopas. O einant straksėti arba kaip kareiviams mosuoti rankomis nedera. Tačiau nereikėtų laikyti ir nukarusių rankų – jomis mosuojama lengvai, lygiai, laisvai. Nedera įsiremti rankomis į šonus, grūsti jas į kelnių ar palto kišenes.
Greitai einant, dažnai užkliudomi priekyje einantys praeiviai, lėtai – trukdoma esantiems užpakalyje. Nederėtų be reikalo arba staiga sustoti viduryje šaligatvio.
Užleiskite kelią moterims, pagyvenusiems vyrams, ligoniams ir invalidams, nelaukdami, kad jie pasitrauktų arba nuliptų nuo šaligatvio. Jauni žmonės turi padėti ligoniams, neregiams, seneliams ir negalią turintiems, o jei galima, pervesti juos per gatvę arba sankryžą.
Sustoti ir pasikalbėti su sutiktu žmogumi dera, tačiau reikia atsižvelgti į praeivius ir paėjėti į šalį, kad netrukdytumėte kitiems. Vaikščioti gatve po tris ar keturis gretoje galima tik tada, kai gatvė plati ir tai nekliudo nei pėstiesiems, nei mašinoms. Žinoma, tai neįprasta ir nesuderinama su gero elgesio normomis. Vaikščioti gretomis ten, kur didelis judėjimas, nedera. Pastebėjus ateinančius priešais žmones reikėtų persirikiuoti ir atlaisvinti dalį šaligatvio. Į žmones, trukdančius praeiti, kreipkitės „Leiskite praeiti“ arba „Prašau praleisti“. Skirkite dėmesio moterims ir vyresniems žmonėms, pasitraukite, kad jiems su vežimėliu ar rankine nereikėtų nulipti nuo šaligatvio.
Nederėtų eiti šaligatviu įstrižai, reikia laikytis skirtos vietos – dešinės pusės. Eidamas šaligatvio dešiniąja puse ir prasilenkdamas su kitu asmeniu – užkliudomas rankine, nors šaligatvyje pakankamai vietos prasilenkti (prieš priešais ateinantis asmuo eina kaire (jam šaligatvio puse, o ne dešine). Eina ir jam reikia aplenkti einančius kolona 3 asmenis, kurie užima visą šaligatvį, kurių nei vienas nenori praleisti ir net nemąsto, jog gali trukdyti kitiems aplenkti).
Priėjęs perėją atsistoja ant šaligatvio krašto. Jį einantį arba stovintį šaligatviu apteškia dideliu greičiu važiuojantis automobilis. (jei važiuotų rekomenduojamu greičiu ir dar pagalvotų apie einantį šaligatviu asmenį – neaptėkštų, pagal įstatymą gali gauti baudą, jei pilietis pasiskųstų). arba (ties perėja sustoja žmogus ir palieka tarpą nuo šaligatvio, jog automobiliu būtų saugiau sukti, tačiau kai kurie piliečiai būtinai užlįs prieš priešais ir atsistos, sudarydami grėsmę vairuotojams ir nepagarbiai pasielgdami su priešais stovėjusiu asmeniu).
Eidamas per perėję susiduria su skubančia minia, kuri eina padrikai, nesilaikydama dešinės pusės taisyklės. Jei visi laikytųsi dešinės pusės taisyklės, perėjoje nebūtų tiek susidūrimų.
Suaugusieji neretai nekreipia dėmesio į mažus vaikus. Jei jūs matote, jog vaikas ne pagal taisykles pereina gatvę arba jam gresia koks nors pavojus, jūsų pareiga tuojau padėti, pervesti per gatvę ir tokiu būdu užkirsti kelią galimai nelaimei.
Jei nėra būtino reikalo nepereikite gatvės, kur yra labai didelis judėjimas. Eikite tik sankryžose, degant žaliai šviesai. Pereidami ar perbėgdami gatvę ten, kur negalima, perbėgdami priešais bet kurį miesto transportą, arba paskui jį, nematydami kas priešais važiuoja, jūs be reikalo sudarote savo gyvybei pavojų.
Nešiojimas lietsargio ir prasilenkimas lietui lyjant. Aukštesnis asmuo, turėtų kilstelėti aukščiau, prasilenkdamas su žemesniu, jog nekliudytų. Jei jau suskleidžia lietsargį, tai stebėti, jog neaptaškytų kitų. Kai einate per lietų išskleistu skėčiu, praleisdami praeivius, pasitraukite į šalį, palenkite skėtį į tą pusę, kur nėra žmonių arba pakelkite. Šios taisyklės turi laikytis ir vyrai ir moterys. Jeigu ką nors lydite, neškite skėtį taip, kad jis apsaugotų nuo lietaus einantį greta, kad vanduo netekėtų ant jūsų palydovės arba jūsų palydovo peties ar skrybėlės.
Einant gatve skėtį ar lazdelę visada laikykite vertikaliai, kad netrukdytumėte praeiviams. Nesudėkite rankų už nugaros. Rūkymas gatvėje – gėriau susilaikykite nuo rūkymo gatvėje. Nerekomenduojama rūkyti vyrui, kai eina gatvėje su moterimi. (rūkalius palieka dūmų debesėlį paskui einančiam)
Viešai reikšti savo jausmus nedera, būti perdaug linksmam arba pykti netinka. Garsiai kalbėti mobiliuoju – netinka. Pašaliniams neįdomu nei kivirčai nei švelnumo rodymas.
Jei ko nors laukiate gatvėje, geriau vaikštinėkite pirmyn ir atgal prie paskirtos pasimatymo vietos, o ne stovėkite nejudėdami prie namo durų ar parduotuvės vitrinos.
Nederėtų gatvėje valgyti, švilpauti, niūniuoti. Jei alkanas, užeikite į artimiausią kavinę ar restoraną. Labai populiarios greito maisto užkandinės. Nusipirkę maisto atsisėkite ant suoliuko skvere ar parke ir suvalgykite, bet jokiu būdu neikite gatve valgydami. Susirinkite pakuotę ir išmeskite į šiukšlių dėžę. Mėtyti gatvėje popierėlius, nuograužas ir kitus daiktus draudžiama – tam yra šiukšlių dėžės.
Šaukti iš kitos gatvės pusės, tyčia garsiai sveikinti pažįstamus, rodyti į žmones pirštu arba kokiu nors rankoje esančiu daiktu – rodo visišką neišsiauklėjimą. Garsiai juoktis – nedera, nes praeiviai gali pagalvoti, jog juokiatės iš jų. Kalbėti garsiai, jog girdėtų visa gatvė – nedera. Naktį kelti triukšmą, dainuoti, šaukti, triukšmauti visu balsu – nemandagu tame kvartale gyvenančių žmonių atžvilgiu.
Padėti panešti ryšulį ar didelį nešulį – sveikintinas ir pagirtinas dalykas. Esant dabartiniam vyrų ir moterų lygiateisiškumui. Rankinukus moterys nešasi pačios. Nešant ryšulius ar kitus daiktus reikia nešti taip, kad jie netrukdytų bendrakeleiviui ar kitiems praeiviams.
Neleistina grūstis pro minią, iriantis alkūnėmis, pastumiant praeivius arba užlipant jiems ant kojų. Jeigu jūs vis dėlto ką nors atsitiktinai pastumsite arba užminsite kam nors ant kojos, neužmirškite tuojau mandagiai atsiprašyti: „Atsiprašau“, „Prašom atleisti“, „Dovanokite“. Atsakant į atsiprašymą, sakoma: „Nieko“, „Nieko neatsitiko“. Nedera atsakyti piktai ir rodyti rūsčią miną.
Gatvėje, kai ji labai judri, nerekomenduojama būti išsiblaškius. Reikia būti atidžiam, kad išvengtume nemalonumų – galite nepastebėti pažįstamų ir nepasisveikinti su jais, neatsakyti į nusilenkimą. Nebūkite susimąstę, susirūpinę, kitaip negalėsite pastebėti visko, kas vyksta aplink.
Gatvėje kai reikia ką nors skubiai išsiaiškinti ar atkreipti į ką nors dėmesį, bet ir tokiais atvejais reikia atsiprašyti. Sustabdyti pažįstamą asmenį, matant, kad jis skuba arba nenori šnekėtis – netaktiška. Jeigu jus sustabdys moteris, pagyvenęs vyras arba viršininkas, neparodykite, kad pokalbis jums nepageidautinas. Tik labai svarbiais atvejais, kai jūs labai skubate, pasiūlykite kitą kartą pasikalbėti.
Dideliame mieste mums dažnai prireikia informacijos ir jei nėra šalia informacijos ar pašto skyriaus, nematote policininko ar taksi vairuotojo, tai mandagiai galite paklausti praeivio, prieš tai atsiprašius už sutrukdymą, ir gavus patarimą ar nurodymą – būtina padėkoti. Jei jūsų kas nors paklaus – atsakykite trumpai ir aiškiai, o jei tai užsienietis, tai dar kartelį perklauskite ar jis tikrai suprato tai, ką jūs paaiškinote. Dar geriau palydėti jį į tą vietą, iš kurios jis pats ir suras kelią.
Jei vyro lydima moteris sutiktam pažįstamam norės pasakyti keletą žodžių, turi atsiprašyti savo palydovo, o šis paeina keletą žingsnių nuo kalbančiųjų, kad negirdėtų pokalbio. Moteris neprivalo supažindinti savo palydovo su sutiktu pažįstamu. Kai pokalbis baigtas, moterį lydintis vyras, taip pat turėtų linktelėti sutiktam moters pažįstamam. Šiaip patariama vengti pokalbių gatvėje. Jei pokalbis užsitęsia, tuomet rekomenduojama neversti savo palydovo laukti ir geriau juos supažindinti. Numatant, kad pokalbis užsitęs, geriau apie tai įspėti palydovą, kad šis pamažu eitų į priekį. Vis dėlto moteriai reikia, kaip galima greičiau baigti pokalbį ir pasivyti palydovą. Kai vyras eina gatve, jis neturi užkalbinti žmonių, kurių nepažįsta jo palydovė, kad ji nestovėtų viena.
Kai vyras pasisiūlo palydėti moterį. Ji gali sutikti arba mandagiai atsisakyti. Gali nurodyti iki kurios vietos leidžia lydėti. Palydėjęs vyras turi tuojau su ja atsisveikinti.
Gatvėje vyras visada eina moteriai iš kairės pusės. Nesilaikyti šios taisyklės leidžiama tik tada, jeigu taip reikalauja moters saugumas. Tos pat taisyklės reikia laikytis, kai lydimas pagyvenęs vyriškis ar viršininkas. Jei gatve einama dviese – garbinga vieta visada esti iš dešinės. Jeigu eina trise – garbingiausia vieta vidury, sekant iš eilės, dešinė, paskui kairė. Norint tiksliai laikytis taisyklės, vyras turi visada eiti iš kairės vyresnės moters pusės, o iš dešinės – jaunesnė moteris. Tačiau tai ne visada būna patogu ir tikslinga, ir galima nesilaikyti tos tvarkos, kai abi moterys užima maždaug vienodą padėtį arba kai mieste didelis judėjimas. Tik kai vyrų lydimos moterys labai skirtingo amžiaus arba tarnybinės padėties, nereikia nusižengti šiai taisyklei. Dukra turi eiti tėvui iš kairės, jauna mergina pagyvenusiam vyrui iš kairės.
Stenkitės prisiderinti prie žmogaus žingsnių, einančio greta jūsų garbingoje vietoje. Juokingai atrodo tie, kurie eidami gatve sugalvoja skaityti priešais save knygą, laikraštį. Argi maža tam vietos bibliotekose, parkuose, troleibuse ar autobuse, kodėl kiti turi stebėti jus.
Garsiai nusišnypšti, čiaudėti, rakinėti dantis, valyti nagus, kasytis, spiaudyti, žiovauti su nuobodžia mina – nepatrauklūs ir nederantys įpročiai, kuriuos turėtumėte pradėti kontroliuoti. Nusičiaudi, neprisidengia ranka ar nosinaite. Nesako atsiprašau. Kosėdamas ar čiaudėdamas (turėtų dengti kaire ranka ar nosinaite burną). Nedengia, ir virusiai sklinda aplinkui ... Spiaudo arba šnypščia gatvėje ... ant šaligatvio.
Anksčiau buvo priimta nusičiaudėjusiam sakyti „į sveikatą“, dabar tai nebūtina. Nusičiaudėjus neatsiprašoma? (pagal kitą šaltinį sakoma „Atsiprašau“) Jei jau niekaip negalite suvaldyti čiaudulio – prisidenkite nosine arba kaire ranka, kad prislopintumėte čiaudulį. Čiaudėti neprisidengus, kaip ir kosint – nemandagu ir nehigieniška. Jeigu labai peršalę ir smarkia čiaudite ar kosite – geriau niekur neikite.
Higienos sumetimais – nosinė turi būti visada nepriekaištingai švari. Persišaldžius – geriausiai turėti keletą nosinių. Nepradėkite prie visų jų išlankstyti ar sulankstyti. Jei esate persišaldęs, tai įsidėkite į kišenę nesulankstytą nosinę – bus lengviau ištraukti ir naudotis? Jei norite tik prakaitą nusišluostyti – naudokitės sulankstyta švaria nosine, tai atliekam nežymiai.
Moterys nosines nešiojasi rankinuke, Vyrai – šoninėje kelnių kišenėje. Kai žiovaujate, stenkitės žiovauti nežymiai ir prisidenkite burną arba geriausia – jį numalšinti. Kitų žmonių draugijoje gali atrodyti, jog jums neįdomi pokalbio tema ir nuobodu. O jei su niekuo nesikalbate, stenkitės nuslopinti taip pat.
Gatvių švara rodo ne tik gyventojų kultūringumą, bet ir pagrindinis higienos reikalavimas. Kiekvienas žmogus turi stengtis visur gerai elgtis, kad kokioje jis būtų draugijoje. Iš pirmos pažinties labai dažnai susidaroma nuomonė apie žmogaus kultūringumą, apie aplinką, kurioje gyveno.
Žmonės dažnai nesupranta, jog kokybiška ir mandagus mūsų piliečių elgesys įvairiose vietose, įvairiomis aplinkybėmis atlieka didelį vaidmenį sprendžiant apie mūsų šalies ar miesto įvaizdį ir apie mūsų, kaip individų kultūringumą. Kai pas mus atvyksta užsienietis, gerą įspūdį jam padaro tai, kad žmonės pasiruošę padėti, patarti, nurodyti, mielai nukreipia reikiamu adresu, jei reikia palydi. Nedraugiškas ir abejingas, nemandagus elgesys būna jam nemalonus ir jis susidaro blogą nuomonę apie mūsų kultūringumą. Nenuoširdus, nemandagus žmogus mažiau kenkia sau, negu geram mūsų šalies vardui/įvaizdžiui.
Pilietis miesto transporte
Priėjęs stotelę laukia autobuso/troleibuso. Stovėkite taip, jog netrukdytumėte šaligatviu praeinantiems asmenims.
Rytinė švara ir gaiva – privaloma visiems piliečiams. Asmuo gerbiantis save ir kitus – privalo pasirūpinti savo išvaizda ir švara. Seniai skalbtų ar valytų drabužių kvapu, riebaluotais plaukais, prakaito ar cigarečių kvapu, nevalytais batai – tikrai nepaliksite švaraus patikimo ir tvarkingo asmens įspūdžio.
Į autobusą ar troleibusą lipkite tik tada, kai jis visiškai sustoja ir kai keleiviai išlipo iš autobuso ar troleibuso. Įlipdami nesistumdykite, nelįskite akiplėšiškai, leiskite kitiems išlipti.
Privažiavus autobusui žmonės skuba įlipti, o reikėtų pasitraukti ir leisti visų pirma išlipti. Asmeniui su nešuliu – padėjimas įlipti ar išlipti. Ar mamai/tėčiui su vežimėliu, ar asmeniui su negalia. Jeigu pastebite, kad į troleibusą ar troleibusą nori įlipti arba išlipti moteris su vaikišku vežimėliu, neprašomi jai padėkite. Norint prasilenkti autobuse su nešuliu ar kuprine, reikėtų juos nusiimti nuo pečių, nuleisti ir tarus žodį „atsiprašau“ praeiti norima kryptimi.
Įlipimo pirmenybė suteikiama pagyvenusiems, motinoms su vaikais, ligoniams ir negalią turintiems asmenims, moterims. Prireikus mandagiai pagelbėkite jiems, net gi tada, kai jūsų neprašo. Padėkite įsikelti nešulį, lagaminą ar iškelti iš transporto priemonės
Autobusai ir troleibusai dažnai būna perpildyti. Esant tokioms sąlygoms – mandagus keleivių elgesys galėtų pagelbėti. Geriau nelipti į perpildytus autobusus ir troleibusus ir palaukti atvažiuojant sekančio. Būna ir taip, jog pakanka vietos, tačiau keleiviai grūdasi prie durų, neina į vidurį.
Būtų paprasčiau, jei stovintys prie įėjimo iš karto nueitų toliau ir užleistų vietą kitiems.
Motinoms su vaikais ant rankų, seniems žmonėms ar negalią turintiems užleiskite sėdimas vietas.
Pažįstamai moteriai vyras visada užleidžia savo vietą. Žinoma teisingai ir mandagiai pasielgs užleidęs vietą ir nepažįstamai. Moteris, įlipdama į sausakimšą autobusą ar troleibusą neturi piktai dėbčioti, replikuoti, sakyti pastabas ar rodyti nepasitenkinimo mimikas, jei niekas neužleidžia vietos. Pasitaiko, kad sutuoktiniams ar sužadėtiniams tenka sėdėti atskirai. Galite paprašyti apsikeisti vietomis su kitu keleiviu, jei jis sutinka ir jums teks važiuoti ilgą atstumą. Keleiviui sutikus apsikeisti vietomis – būtina jam padėkoti.
Brautis į priekį ir stengtis užimti pastebėtą tuščia vietą – didelis neišsiauklėjimas. Jei kas nors atsisės anksčiau – nepradėkite bartis, tegu sėdi. Įprasta, kad vyrai užleistų vietą moterims, o moterys užleistų vietą – seniems ir ligoniams.
Įlipęs į autobusą/troleibusą/mikroautobusą skambina draugui/ei ir garsiai, visiems girdint, aptarinėja reikalus (galėtų suderinti sms).
Autobuse/troleibuse praeidamas pro kitus asmenis taria „atsiprašau“, arba rodome jog kiti spraudžias ir jokio žodžio „atiprašau“. Sėdi du asmenys. Sėdintis arčiau lango nori išlipti ir autobusui/troleibusui artėjant prie stotelės kelias, tačiau žodžio atsiprašau netaria, nors jam reikia praeiti pro sėdintį asmenį, kuri sturį atsistoti, jog jis išliptų. Tas pat, kai nori atsisėsti, - tiesiog prasispraudžia, be jokio „atsiprašau“, ar ten laisva vieta“? Norėčiau atsisėsti. Lietui lyjant šlapią lietsargį padeda ant sėdynės.
Jei moteris važiuoja su vyru, tai vyras išlipa pirmas ir paduoda ranką savo bendrakeleivei. Nepažįstamai moteriai vyras gali padėti tik tada, kai būtinai reikia. Ligoniams ar negalią turintiems asmenims padedama įlipti palaikant juos iš šono ar iš už nugaros. Nedera šaukti iškišus galvą pro autobuso ar troleibuso langą.
Bilietą reikėtų laikyti taip, jog esant reikalui lengvai jį surastumėte ir parodytumėte kontrolieriui. Jog nereikėtų naršytis kišenėse ir gaišinti kontrolieriaus laiko.
Ant kėdės nedėkite šlapio lietsargio, didelių paketų ar lagaminų. Didelius paketus ar lagaminus vežti geriau, kai važiuoja mažiau žmonių.
Troleibuse ar autobuse nelaikykite rankų ant sėdynės atramos, ant kurios sėdi kitas keleivis. Kojas laikykite po savimi, jog netrukdytų kitiems keleiviams. Lazdelę ar skėtį laikykite šalia savęs. Jeigu važiuojate su vaikais, neleiskite jiems trukdyti kitų keleivių ar purvinti batukais bendrakeleivių drabužių ar spardyti į kėdės atlošą. .
Skaitydami laikraštį skaitykite taip, jog neuždengtumėte kitiems vaizdo ir netrukdytumėte. Klausydami muzikos – klausykitės tokiu garsu, jog kitiems nesigirdėtų.
Jei važiuojant suskambo telefonas – kalbėkite kaip galima trumpiau ir pažadėkite paskambinti. Nežvilgčiokite kaimynui per petį, jog sužinotumėte ką jis skaito.
Išlipę nemėtykite bilietų, popiergalių ir įvairių šiukšlių nei per langą, nei ant šaligatvio. Yra šiukšlių dėžė – visose stotelėse.
Autobuse, troleibuse nedera: šukuotis, dažytis lūpų, valytis nagų, kvėpintis, lakuotis nagų, valgyti kvapnaus ar trupančio maisto.
Nedera spjaudyti ant grindų ar šaligatvio, nes tai nehigieniška ir nekultūringa, rodo nepagarba kitiems keleiviams. Nedera garsiai kalbėtis su pažįstamais, visiems girdint šaukti tą, į kurį kreipiatės, pasakoti apie slaptus nuotykius ir romanus, atlyginimus, reikšti nuomonę apie kitą asmenį ar kitus asmeninius ar dalykinius reikalus. Šnabždėti paslaptis prie kitų žmonių, prisidengiant burną ranką, labai nemandagu. Nedera kramtyti kramtomą pražiota burna.
Negadinkite transporto priemonių – tai jūsų aplinka, kuria jūs naudojatės bendrai su kitais. Palikti valgyto maisto pakuotės. „Nešiukšlink aplinkos – kuria naudojies“.
