Respublikinė Panevėžio ligoninė deklaruoja, kad rūpinasi psichikos ligoniais, bet kai kurie psichiatrai su pacientais elgiasi kaip su antrarūšiais žmonėmis. Tokią išvadą padarė Velžio seniūnijos socialinė darbuotoja, kai sužinojo, kas atsitiko jos globojamai, psichinės sveikatos problemų turinčiai 44 metų velžietei Ilonai (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) Panevėžio ligoninėje.
Ligonę pravirkdė, o socialinę darbuotoją papiktino Psichiatrijos antrojo skyriaus vedėja Diana Šateikienė. Ilona teigia, kad po dešimties dienų gydymo stacionare ją namo išsiųsti užsispyrusi gydytoja pakišo popieriaus lapą ir liepė rašyti prašymą išleisti iš ligoninės, motyvuojant, kad reikia paruošti dukrelę į mokyklą. Be to, pacientei reikėjo pažymėti, kad medikams neturinti jokių pretenzijų.
Velžio seniūnijos socialinė darbuotoja dieną prieš tai mėgino psichiatrę įtikinti, kad socialinių įgūdžių stokojanti, skurdžiai gyvenanti Ilona nepajėgs tęsti gydymo ambulatoriškai, tačiau nepavykus kreipėsi pagalbos į įstaigos Lokalaus audito vadovą Algirdą Žemaitaitį.
Kaip tvirtino tarnautoja, A. Žemaitaitis labai dėmesingai išklausė ir iš karto išsprendė problemą. „Buvau patikinta, kad Ilonos iš ligoninės niekas neišprašys iki vasaros pabaigos“, –„Sekundei“ pasakojo socialinė darbuotoja.
Tačiau, jos nuostabai, po poros dienų velžietė ašarodama stovėjo kabinete ir pasakojo sunkiai įtikėtiną istoriją, kaip Psichiatrijos antrojo skyriaus vedėja ją esą privertė nutraukti gydymą stacionare.
Socialinė darbuotoja nuogąstauja, kad jos globojamai vienišai motinai gali paūmėti depresija ir ji gali pakelti prieš save ranką. Juolab kad Ilona neslepia dažnai susimąstanti apie mirtį.
„Nesu psichiatrė, neturiu teisės spręsti apie žmogaus psichinės sveikatos būklę. Gydytojai, matyt, žino, ką daro, jeigu ją išrašė iš ligoninės. Tačiau negaliu visiškai jais pasitikėti, nes ligonė išrašyta taikant metodus, visiškai nederančius Hipokrato priesaiką davusiems specialistams“, – kalbėjo socialinė darbuotoja.
Panevėžio ligoninės Lokalaus audito vadovas A. Žemaitaitis teigė, kad dėl šio įvykio buvo atliktas tyrimas. Nustatyta, kad pacientė savo noru išėjo iš ligoninės. Gydytoja D. Šateikienė jos nevertė tai daryti.
Taupyti žadėjo „iš kitur“
Beveik dešimtmetį depresija sergančią Iloną į ligoninę pasiuntė ją gydanti Panevėžio rajono poliklinikos psichiatrė. Velžietę ieškoti pagalbos paskatino dėl jos sveikatos sunerimusi socialinė darbuotoja.
„Užeinu pas Iloną, o ji guli ir žiūri į lubas, į vieną tašką. Pakalbinta nuolat verkia. Kai žmogus taip elgiasi, reikia aiškintis, kas jam yra“, – pasakojo ji.
Paguldžiusi Iloną į ligoninę, socialinė darbuotoja pasirūpino, kad Darbo birža gautų reikalingas pažymas ir moteris nebūtų išbraukta iš bedarbių sąrašų.
Gydytojai Ilonai nėra nustatę neįgalumo. Šeimos gydytoja, su kuria socialinė darbuotoja apie tai kalbėjosi, nemano, kad reikėtų pacientę siųsti į neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisiją.
Devynerių metų dukrelę viena auginanti Ilona verčiasi iš socialinės pašalpos ir iš Vaikų išlaikymo fondo gaunamų alimentų – kiek daugiau nei 500 litų per mėnesį.
Darbo reikalais atvykusi į Panevėžį socialinė darbuotoja užsuko į ligoninę aplankyti savo globotinės, pasidomėti, kaip ši jaučiasi.
Tarnautoja nutarė pasikalbėti su skyriaus vedėja D. Šateikiene. Ji sunerimo, kad gydytoja planuoja ligonę greitai išleisti namo.
„Vedėja pareiškė, kad jie viską padarė, kas priklauso, parinko tinkamus vaistus, Ilonos būklė nebloga, taigi moteris galinti keliauti namo ir tęsti gydymą ambulatoriškai, nes jos lovadieniai ligoninėje jau išnaudoti. Gydytoja užsiminė, kad reikia taupyti. Ji siūlė Ilonai lankytis miesto poliklinikoje veikiančiame Psichikos sveikatos centre“, – pasakojo socialinė darbuotoja.
Pasak jos, pokalbis su specialiste buvo nemalonus. Jai susidarė įspūdis, kad gydytoja nenori gilintis į pacientės situaciją, yra suinteresuota kuo greičiau ligonę išrašyti. Pasak socialinės darbuotojos, skyriaus vedėja netrukus atsistojo ir leido suprasti, kad pokalbis baigtas.
Socialinė darbuotoja neapsisuko ant kulno ir neišvažiavo. Įstaigos administracijoje ji paprašė, kad priimtų direktorius.
Kadangi pastarasis buvo užimtas, sekretorė Velžio seniūnijos darbuotoją nusiuntė pas Lokalaus audito vadovą.
Kaip tvirtino seniūnijos darbuotoja, A. Žemaitaitis jos dėmesingai išklausė, telefonu susisiekė su Psichiatrijos antrojo skyriaus vedėja ir paprašė tęsti Ilonos gydymą stacionare iki rugsėjo 1-osios.
Socialinei darbuotojai įstrigo A. Žemaitaičio pasakyti žodžiai kolegei: „Pataupysime iš kitur. Šis atvejis kitoks, tegu moteris pagulės.“
Socialinė darbuotoja iš ligoninės išėjo ramia širdimi, tikėdama, kad Ilona bus pasirūpinta. Tačiau po dviejų dienų moteris pasirodė jos kabinete verkdama ir papasakojo, kad buvo išrašyta iš ligoninės ne savo noru.
„Aš nenorėjau išeiti, norėjau normaliai pasigydyti, bet nedrįsau prieštarauti, sutrikau ir tylėjau“, – „Sekundei“ Ilona patvirtino, kad ne savo noru parašė prašymą išrašyti iš ligoninės.
Velžietė sakė, kad jai labai nepatiko, jog gydytoja ja besirūpinančią socialinę darbuotoją pavadino akiplėša.
„Esu labai dėkinga socialinei darbuotojai, ji labai padeda ir man, ir mano dukrelei. Šią vasarą padėjo mergaitei gauti kelialapį į sanatoriją, jos kojytės nesveikos “, – kalbėjo Ilona.
Skundžiasi pritrūkusi vaistų
Kaip tvirtino velžietė, jai nebuvo būtinybės išsiprašyti iš ligoninės dėl dukters. Ja pasirūpina kartu gyvenantys seneliai, taip pat suaugusi Ilonos dukra. Ligonė sakė grįžusi namo gėrusi paskirtus vaistus, tačiau netrukus vienų pritrūkusi, todėl jos savijauta prasta.
„Visokios negeros mintys lenda į galvą. Jeigu ne vaikai, ne tėvas, ne motina, tikrai išeičiau iš šio gyvenimo“, – kalbėjo verkdama.
Ilonos teigimu, jos psichinė sveikata pradėjo blogėti, kai dukters tėvas ją paliko su kūdikiu ant rankų, paskui esą sekė kitas didelis sukrėtimas, kai giminaičiai per teismą pasidalijo namą, kuriame ji gyvena su tėvais ir dukra.
„Man su vaiku liko mažytė virtuvėlė, o tėvams – vienas kambarys“, – apie jai tekusias negandas pasakojo moteris.
Ilona antidepresantus vartoja beveik dešimt metų su pertraukomis. Dažnai gydymą nutraukia pritrūkusi pinigų. Seniūnijos darbuotoja sako, kad Ilona į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtraukta dėl socialinių įgūdžių stokos. Psichinės sveikatos problemų turinčiai moteriai sunku pasirūpinti savimi ir dukryte.
Todėl tarnautoja ir prašė Panevėžio ligoninės vadovų, kad moteriai būtų tęsiamas gydymas stacionare.
Socialinės darbuotojos teigimu, Ilonos dukrelę prižiūri seneliai, lanko vyresnioji sesuo, tad motina galėjo ramiai gydytis ligoninėje.
„Jokiu būdu nesakau, kad Panevėžio ligoninėje nesirūpinama psichikos ligoniais. Darbo reikalais man yra tekę bendrauti ne su vienu ten dirbančiu specialistu. Tikrai yra profesionalių, jautrių, maloniai bendraujančių gydytojų. Bet apie Psichiatrijos antrojo skyriaus vedėją susidariau kitokią nuomonę“, – tvirtino Velžio seniūnijos darbuotoja.
Tyrimo išvados: gydytoja nekalta
A. Žemaitaitis teigia, kad per tyrimą jis situaciją aiškinosi ne tik su vedėja, bet ir su kitais Iloną prižiūrėjusiais specialistais: slaugytojomis, psichologe, socialiniais darbuotojais. Visi medikai tvirtino, kad pacientei buvo teikiama reikiama pagalba, jos sveikatos būklė buvo pagerėjusi.
Tačiau moteris galėjo tęsti gydymą stacionare, bet pati pasiprašė išleidžiama namo.
„Vedėja neturėjo teisės prievarta laikyti pacientės“, – paaiškino jis.
A. Žemaitaitis kalbėjosi ir su pačia Ilona, jos tėvais. Jis neneigė, kad velžietė nurodė jam tokias pat išrašymo iš ligoninės aplinkybes kaip ir socialinei darbuotojai bei žurnalistei.
„Ji sako, kad gydytoja liepusi rašyti pareiškimą, dokumentai rodo ir personalas tvirtina, kad ne“, – teigė medikas.
Jo žiniomis, pas Iloną tą dieną, kai ji esą pasiprašė išleidžiama iš ligoninės, buvo atėjusi draugė. A. Žemaitaitis svarstė, kad jos vizitas turėjo įtakos ligonės apsisprendimui dėl gydymosi stacionare.
Pasak jo, reikėtų įvertinti ir pacientės emocinę būklę.
Inga SMALSKIENĖ
