Lietuva, liepos mėnesį perėmusi pirmininkavimą Demokratijų bendrijai, ketvirtadienį Niujorke sukvietė pirmąjį neformalų užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Ministrai pritarė Lietuvos pirmininkavimo Demokratijų bendrijai iki 2011 metų prioritetams ir pagrindiniams siekiams - pagerinti Demokratijų bendrijos veiklos efektyvumą ir matomumą pasaulyje. Šalys pritarė Lietuvos pasiryžimui siekti į Demokratijų bendrijos veiklą labiau įtraukti tarptautines ir regionines organizacijas, besirūpinančias demokratijos sklaida, tarp jų ir Europos Sąjungą, Europos Tarybą, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), Amerikos šalių organizaciją, Afrikos Sąjungą, Pietryčių Azijos šalių asociaciją (ASEAN).
Pradėdamas posėdį užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas užtikrino, kad Lietuva, kaip ir kitos laisvę po Berlyno sienos griuvimo atgavusios valstybės, kurioms demokratija reiškia nepriklausomybę, saugumą ir stabilumą, padarys viską, kad per pirmininkavimą Demokratijų bendrijai demokratinės vertybės būtų dar labiau įtvirtintos regione ir pasaulyje.
Demokratijų bendrijos ministrai taip pat sutiko su Lietuvos pasiūlymu atkurti Bendrijos darbo grupes, kuriose būtų identifikuojamos grėsmes demokratijai, sprendžiama, kaip stiprinti demokratinį valdymą po pasaulinės ekonominės ir finansų krizės, stiprinti moterų ir jaunimo vaidmenį plėtojant demokratiją, plėsti švietimą apie demokratiją, regioninį bendradarbiavimą demokratijos srityje, apsaugoti pilietinę visuomenę ir nevyriausybines organizacijas nuo nedemokratinių vyriausybių, reformuoti pačią Demokratijų bendriją, efektyviau į jos veiklą įtraukti didžiąsias pasaulio demokratijas, įvairius regionus ir pilietinę visuomenę.
Ministrai palaikė Lietuvos inicijuojamą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl švietimo demokratijos klausimais, siūlymus stiprinti Demokratijų bendrijos veiklą JT Niujorke ir JT Žmogaus Teisių Taryboje Ženevoje.
Susitikime kalbėjo Čilės, Filipinų, Jemeno, Maroko, Nepalo, Pietų Korėjos, Rumunijos, Tailando užsienio reikalų ministrai, Ispanijos, Italijos, JAV, Lenkijos, Kanados, Ukrainos viceministrai, Argentinos, Brazilijos, Jungtinės Karalystės, Europos Komisijos, nevyriausybinių organizacijų ir Demokratijų bendrijos sekretoriato Varšuvoje atstovai.
Demokratijų bendrijos užsienio reikalų ministrai priėmė pareiškimą dėl situacijos Hondūre, kuriame raginama atkurti demokratinę tvarką, žmogaus teises ir pagrindines laisves po birželio 28 dieną Hondūre įvykusio perversmo.
Lietuvos diplomatijos vadovas pakvietė susitikimo dalyvius apsilankyti JT būstinėje surengtoje parodoje "Lietuva: istorija ir kultūra", skirtoje Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.
Susitikime sutarta kitą Demokratijų bendrijos posėdį surengti Briuselyje.
Susitikime dalyvavo 154 šalys, iš jų 107 - šalys narės, kitos valstybės - turinčios stebėtojos statusą.
1999 metais įkurta Demokratijų bendrija yra tarpvyriausybinė struktūra, kurios veikloje dalyvauja demokratiją sukūrusios ir ją kuriančios valstybės. Šios organizacijos tikslas - pasauliniu mastu stiprinti ir gilinti demokratiją. Demokratijų bendrija remiasi JT chartija ir Visuotine žmogaus teisių deklaracija. Bendrijos steigiamajai grupei priklauso 17 narių: Čekija, Čilė, Filipinai, Italija, Indija, JAV, Lietuva, Lenkija, Malis, Marokas, Meksika, Mongolija, Pietų Afrika, Pietų Korėja, Portugalija, Salvadoras ir Žaliasis Kyšulys.
