Tačiau, anot jo, reikia parengti tvarkingą įstatymo pataisą.
„Projektas buvo vienas pateiktas, paskui – ištaisytas į kitą, norime, kad koalicijos partneriai apsispręstų, ko jie nori“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar remia R. Žemaitaičio siūlymą.
Seimo pirmininkas pabrėžė, kad dabar galiojantys įstatymai užtikrina, jog rinkimuose dalyvaujantys asmenys, jeigu yra prisipažinusiųjų sąraše, yra paviešinami.
„(...) bandoma suformuoti nuomonę, kad tarp politikų galbūt yra liustravusių (prisipažinusių – BNS) KGB agentų. To būti negali, nes šiandien mūsų įstatymai numato, jeigu liustravęsis KGB bendradarbis sumanytų dalyvauti rinkimuose, iš karto jo duomenys būtų atskleisti. Tą stebi mūsų kompetentingos institucijos“, – pabrėžė S. Skvernelis.
Jis abejojo, ar reikėtų viešinti jau mirusių žmonių pavardes, taip pat tų, kurie aktyviai nedalyvauja viešame gyvenime.
„Bet tie asmenys, kurie dalyvauja viešajame gyvenime, formuoja nuomones, daro išvadas, formuoja išvadas, aš būčiau linkęs, kad ta informacija būtų atskleista“, – tvirtino parlamento vadovas.
„Dalį tikrai palaikysime, jeigu projektas bus padarytas toks, kuris atitiks tą teisinį reglamentavimą, koks dabar yra“, – pridūrė jis.
R. Žemaitaitis praėjusią savaitę savo paskyroje „Facebook“ pranešė parengęs įstatymo pataisas, kad būtų išslaptinti su sovietų saugumu bendradarbiavę valstybės politikai, pareigūnai, tarnautojai, teisėjai, kariai, žvalgybos pareigūnai, valstybės įstaigų ir įmonių vadovai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, politinių partijų nariai.
Premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas sakė palaikąs šį siūlymą, nes jis „leis nuimti įtampą visuomenėje“.
2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tuomet prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų, tai yra kol baigs galioti jų byloms suteikta slaptumo žyma.
Artėjant tam terminui 2015 metų birželį Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus.
Tuomet už tokį terminą balsavo 80 parlamentarų, tarp jų – ir R. Žemaitaitis.
Tačiau ir dabar galiojanti įstatymo norma negarantuoja absoliutaus slaptumo tokiems asmenims.
Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.
Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Seime buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nebuvo pritarta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
