Demografinis sprogimas
Užliedžiai (Kauno r.) pagarsėjo dėl seniau juose gyvenusio, o dabar iki gyvos galvos kalėti nuteisto Henriko Daktaro. Mafijos vaduko era pasibaigė, ir Užliedžiai tapo patraukliu gyventi miesteliu. Štai 2016-ųjų pabaigoje greta esančio Vijūkų kaimo vaikų darželyje klega jau 130 mažylių, sudarytos net 7 grupės, bet reikėtų dar bent 200 papildomų vietų.
„Šalyje gyventojų mažėja, o pas mus priešingai – kiekvieną mėnesį gyvenamąją vietą deklaruoja vidutiniškai 100 žmonių. Štai šįmet įsikūrė 750 naujų gyventojų, per metus gimsta apie 150–170 vaikučių“, – pasakojo Užliedžių seniūnas Irmantas Šumskas.
Kol kas miestelyje mokyklos nėra, todėl tėvai savo atžaloms parenka arba Domeikavos gimnaziją, arba kurią nors Kauno mokyklą. Domeikavos gimnazija naujiems mokslo metams jau pasiruošusi, tik gaila, kad nebegali priimti visų norinčių joje mokytis.
Pasiekė maksimalią ribą
Visiškai užpildytos Kauno rajone esančios Ringaudų pradinė mokykla ir Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija.
„Rugsėjo 1-ajai esame pasiruošę. Mokykla renovuota, išplėsta. Šiais mokslo metais mūsų ugdymo įstaigoje mokysis per 300 mokinių. Nors norinčiųjų yra gerokai daugiau, neturime galimybės visų priimti“, – sakė Ringaudų pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Germa Bastytė.
Ne visi norintys pateko ir į Akademijos Ugnės Karvelis gimnaziją. „Šįmet sukomplektavome tris pirmąsias ir penkias penktąsias klases. Anksčiau pirmokų būdavo tik dvi, o penktokų – keturios klasės. Tačiau visų pageidaujančių mokytis mūsų ugdymo įstaigoje poreikio vis tiek negalime patenkinti“, – sakė gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas.
Šią problemą padeda spręsti Kauno rajono savivaldybė. „Nuo 2018-ųjų pirmąsias klases – apie 350 pradinukų – planuojama perkelti į Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) teritorijoje esantį bendrabutį“, – sakė direktorius.
Praėjusiais mokslo metais Ugnės Karvelis gimnazijoje mokėsi 1 100, o šįmet – apie 1 200 mokinių. Daugiau priimti nėra galimybės.
„Kitąmet, kai iš gimnazijos bus iškelti pradinukai, vietų turėtų atsirasti daugiau, tačiau mūsų ugdymo įstaiga yra specializuota – orientuojamės į gamtos mokslus, glaudžiai bendradarbiaujame su ASU. Ugnės Karvelis gimnazija – tarsi ASU mokslų kalvė“, – sakė R.Kučiauskas.
Ir plečiama, ir naikinama
Pasak Kauno rajone esančios Kulautuvos pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotojos Odetos Burneikienės, nors šioje ugdymo įstaigoje šiemet mokysis 12 mokinių daugiau nei pernai – 172, laisvų vietų dar yra.
Kitoje Nemuno pusėje įsikūrusioje ir kurortinės teritorijos statusą neseniai gavusioje Kačerginėje Kauno rajono savivaldybė taip pat ketina plėsti mokyklos patalpas ir ateityje ją paversti visos dienos ugdymo įstaiga. Jau parengtas mokyklos atnaujinimo ir plėtros projektas. Šiuolaikiško mokyklos priestato su sporto sale ir technologijų kabinetais turėtų sulaukti ir Zapyškio bendruomenė.
Kauno rajonas yra viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kuriose gyventojų skaičius sparčiai didėja ir netrukus pasieks 100 tūkst. Kita vertus, dėl mažėjančio mokinių skaičiaus kai kuriose Kauno rajono gyvenvietėse mokyklos jau pertvarkytos ar pertvarkomos. Pavyzdžiui, neliko mokinių Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos Liučiūnų ir Piliuonos gimnazijos Viršužiglio skyriuose, todėl jie bus likviduoti. Batniavos ir Panevėžiuko pagrindines mokyklas ketinama pertvarkyti į daugiafunkcius centrus.
Laukia uždarymo
Kadaise buvusiai šurmulingai Rokiškio rajono Kriaunų pagrindinei mokyklai artėjantys mokslo metai bus paskutiniai.
„Džiaugsimės, jeigu šį rugsėjį į mokyklą susirinks apie 50 moksleivių. Šiemet, kaip ir pernai, ateis tik vienas pirmokėlis. Vaikų mažėja. Žmonės išvyksta gyventi į Vilnių, Rokiškį – ten, kur randa darbo. Pas mus veikia Lašų žemės ūkio bendrovė, duonos kepykla, malkų cechas. Tik dėl šių įmonių, kurios suteikia darbo vietų, keletą metų dar laikėmės. Mūsų pagrindinę mokyklą norėjo uždaryti dar 2012-aisiais“, – sakė Kriaunų pagrindinės mokyklos direktorė Stasė Idienė.
Jeigu kitais mokslo metais į pradines klases susirinks 9 mokinukai, Kriaunose išliks pradinė mokykla. Žinoma, jeigu nepasikeis tai reglamentuojantys teisės aktai. „Mes nepykstame ir neprotestuojame, nes akivaizdu, kad nėra mokinių. Su šia problema reikia susitaikyti. Mokytojai jau dairosi darbo kitur. Mes sudarome sąlygas, kad jie galėtų vesti pamokas kitose ugdymo įstaigose“, – kalbėjo S.Idienė ir pridūrė, kad miestelio gyventojai nenorėtų, jog mokyklos pastatas liktų tuščias. Čia bus siekiama įkurti socialinių paslaugų centrą.
Išlaikė kaimo gimnazijas
Anot Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Aurimo Laužadžio, kaimiškose mokyklose šiemet pirmokų bus mažiau, o Rokiškio miesto mokyklas jų lankys šiek tiek daugiau. „Gal sulauksime vieno kito iš užsienio grįžusio angliškai kalbančio lietuvaičio. Tokių jau kasmet ateina į mokyklas“, – sakė pašnekovas.
Rokiškio krašte šiemet nebus uždaryta nė viena mokykla ar skyrius. A.Laužadis teigė, kad rokiškėnai ir anksčiau švietimo sistemos nepurtė revoliuciniais sprendimais. „Pradinę mokyklą uždarydavome, kai ateidavo tik 7 vaikai, o pagrindinę, kai likdavo mažiau nei 40 mokinių. Stengiamės išlaikyti mokyklas, nes be jų kaimai darosi negyvi“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėjas.
Rokiškio rajonas – šalyje vienas iš nedaugelio, kur išliko nemažai kaimiškų gimnazijų. Rokiškėnai didžiuojasi turintys net 4 tokias gimnazijas – Obeliuose, Pandėlyje, Kamajuose ir Juodupėje.
Mokinių mažėja
Plungės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus laikinasis vedėjas Gintautas Rimeikis pasidžiaugė, kad rugsėjį į mokyklas ateis daugiau pirmokų. Pernai mokėsi 337 pirmaklasiai, šiemet jų turėtų būti 345.
„Padaugėjo tik 8, bet vis tiek džiugu. Gali ateiti vienas kitas ir dar neregistruotas pirmokėlis, nes yra iš užsienio grįžusių šeimų. Vis dėlto bendros tendencijos liūdnos – kasmet mokinių mažėja. Šiemet rajono mokyklose mokysis kone 200 mažiau vaikų. Praėjusiais mokslo metais mokėsi 4 280 mokinių, o šiemet jų turėtų būti 4 089“, – skaičiavo G.Rimeikis.
Šiais metais Plungės rajone uždaryta viena mokykla – Žlibinuose veikęs Igno Končiaus pradinis skyrius. Daugiau pokyčių įvykdyta pernai – net penkios pagrindinės mokyklos buvo reorganizuotos į pradinius skyrius. Vieną iš jų teko uždaryti, nes likę mokinukai išsivaikščiojo po kitas ugdymo įstaigas.
Plungės rajono savivaldybės atstovas guodėsi, kad mokyklos, ypač kaimiškos, kenčia dėl menko finansavimo. „Mokykla, kurioje mokosi apie 200 vaikų, įrangai ar vadovėliams gali išleisti apie 6 000 eurų. Tai neadekvatus finansavimas, – sakė G.Rimeikis ir pridūrė, kad rimta problema tampa ir psichologų bei pedagogų trūkumas. – Kol kas dar verčiamės, bet ateityje stigs matematikos, fizikos mokytojų, ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Verkiant reikia psichologų, jie darbuojasi tik dviejose rajono mokyklose.“
Pertvarka ir modernizacija
Alytaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos artėjančius mokslo metus pasitinka su permainomis ir naujovėmis: rajone lieka šešios stiprios ir konkurencingos gimnazijos, o pagrindinės mokyklos ir mokyklos-daugiafunkciai centrai bei vaikų darželiai tampa gimnazijų skyriais. Rajono valdininkai tikino, kad taip ne tik bus taupomos administravimo lėšos, nemažinant ugdymui skiriamų asignavimų, bet ir užtikrinama geresnė ugdymo kokybė.
„Labai džiaugiamės, kad modernizuojama Pivašiūnų gimnazija. Daugų gimnazijoje įrengiama universali dirbtinės dangos sporto aikštelė. Alytaus rajonas gaus dar du mokiniams pavėžėti skirtus geltonuosius autobusus“, – pasakojo Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
Marijampolės savivaldybės kaimiškojoje teritorijoje yra 10 švietimo įstaigų, kurias lanko 908 moksleiviai, 76 priešmokyklinukai ir 168 ikimokyklinio amžiaus vaikai. Mažėjant mokinių skaičiui, nepavyko išvengti ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos: nuo rugsėjo 1 dienos nebelieka Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos Gudelių ir Mokolų pagrindinės mokyklos Balsupių pradinio ugdymo skyrių. Mokolų pagrindinė mokykla nuo rugsėjo 1 d. nevykdys pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies ir taps Mokolų progimnazija.
„Sprendimai dėl mokyklų pertvarkos, reorganizavimo, likvidavimo ypa
jautrūs, susiję su žmonių darbo vietomis, pragyvenimu, todėl Savivaldybės tarybos priimami labai atsakingai“, – kalbėjo Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėja Asta Vaznienė.
Pašnekovė pasidžiaugė, kad Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazija gaus naują mokyklinį autobusą, kuriuo į atsiveš mokinius iš uždaryto Gudelių pradinio ugdymo skyriaus. Tai bus trečias gimnazijos mokyklinis autobusas.
Lėšos remontui
Kaip įprasta, daugelis mokyklų vasarą ėmėsi remonto ir atnaujinimo darbų. „Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija savo bendruomenę pasitiks stipriai pasikeitusi, – pasakojo A.Vaznienė. – Iš tęstinės Valstybės investicijų programos šiai ugdymo įstaigai skirta 347 tūkstančiai eurų kapitaliniam pastato remontui – sienoms šiltinti, edukacinėms erdvėms pertvarkyti.“
Kiek anksčiau renovuotos Želsvos bei Sasnavos pagrindinės mokyklos. Kitos kaimo teritorijoje esančios švietimo įstaigos taip pat pamažu atsinaujina , tačiau dėl lėšų trūkumo atliekami tik vadinamojo kosmetinio remonto darbai.
Baigiantis vasarai gera žinia pasiekė Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinę mokyklą bei Vilkaviškio rajone esančią Pilviškių „Santakos“ gimnaziją – 150 tūkst. eurų jų remontui skyrė Švietimo ir mokslo ministerija.
iemet mokyklų ir savivaldybių laukia keletas naujovių: mokykloms bus privaloma įgyvendinti patyčių ir smurto prevencines programas, ugdymo procesas pailgės 10 dienų, ir savivaldybės bei mokyklos turės nuspręsti, kaip papildomas dienas patogiau išdėlioti per visus mokslo metus. Pagrindinio ugdymo mokyklos dirbs pagal naują lietuvių kalbos ir literatūros programą, bendrą ir lietuviškoms mokykloms, ir mokykloms tautinių mažumų kalbomis.
Šiemet bus baigiami įgyvendinti 25 mokyklų investicijų projektai, kuriuos teikė savivaldybės. Pvz., rugsėjo 1 d. bus baigti rekonstruoti Pakruojo r. Linkuvos, Varėnos r. Valkininkų gimnazijų, Švenčionių progimnazijos pastatai. Dar 22 mokyklų pastatai, įrašyti į Valstybės investicijų programą, bus baigti atnaujinti iki šių metų pabaigos.
Pastatytas naujas Riešės gimnazijos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus priestatas. Jame įsikurs 4-ios ikimokyklinio ugdymo grupės ir 9-ios pradinio ugdymo klasės.
Šiemet 716 mokyklų, vykdant ES finansuojamą projektą, bus aprūpintos gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis: gamtos tyrinėjimo rinkiniais, meteorologinėmis stotelėmis, diodiniais lazeriais, elektronikos mokomaisiais rinkiniais, cheminėmis medžiagomis, mikroskopais, optikos rinkiniais ir kt.
Preliminariais duomenimis, kuriuos pateikia Švietimo informacinių technologijų centras, bendrojo ugdymo mokyklose šiais mokslo metais turėtų mokytis 335 tūkst. mokinių. Tai lygiai toks pat skaičius kaip buvo užpernai. Pernai mokėsi daugiau nei 328 tūkst. mokinių.
Nuo pernai rugpjūčio išregistruotos 37 mokyklos. Jos tapo kitų mokyklų skyriais arba buvo visai uždarytos, nes nesusirinko pakankamai mokinių. Iš viso Lietuvoje dabar yra 1 148 bendrojo ugdymo mokyklos. Į mokyklų registrą šiemet įtrauktos 3 mokyklos Vilniuje, 1 Kaune ir 1 Kazlų Rūdoje.
Nuo rugsėjo Lietuvoje nebeliks vidurinių mokyklų. Bus 4 tipų bendrojo ugdymo mokyklos: pradinės, progimnazijos, pagrindinės ir gimnazijos.
