Demografinė situacija Kauno mieste išlieka pakankamai stabili: gerėja gimstamumo, mirtingumo rodikliai, vis dar mažėja gyventojų skaičius. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė I. Raudoniūtė plačiau pateikia visas Kauno miesto demografines tendencijas.
Demografinė situacija – tai pagrindinių šalies rodiklių atspindys, todėl ypač svarbu vertinti šių rodiklių pokyčius ir imtis atitinkamų priemonių jiems gerinti. Vienas pagrindinių rodiklių atspindinčių Kauno miesto demografinę situaciją yra gyventojų skaičius. Per pastaruosius 5 metus matoma tendencija, jog Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičius mažėja. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2010 metais Kauno mieste buvo užregistruoti 348624 gyventojai t.y., 3655 gyventojais mažiau nei 2009 metais (1 lent.). Kaunas nuo 2006 iki 2010 metų neteko 12013 gyventojų. Tuo tarpu visa Lietuvos valstybė per šį laikotarpį prarado daugiau nei 74 tūkst. gyventojų (tai sudaro 2,23 proc. šiuo metu Lietuvoje gyvenančių asmenų).
Vertinant vyrų ir moterų demografinę situaciją tiek Kaune, tiek visoje Lietuvos Respublikoje išlieka ta pati tendencija. 2010 metais Kauno mieste buvo užregistruoti 155660 vyrai (44,6 proc. Kauno miesto gyventojų) ir 192964 moterys (55,35 proc.). Remiantis pateiktais duomenimis galima teigti, jog vyrų skaičius per pastaruosius 5 metus vis mažėja, o moterų didėja.
Naujos technologijos įvairiose gyvenimo srityse, didesnis dėmesys gyventojų sveikatai bei kiti veiksniai lemia gyventojų senėjimą. Šalyje didėjant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui didėja ir išlaidos jų sveikatos apsaugai bei kitoms sritims. 2010 užregistruoti 67655 pensinio amžiaus gyventojai ir tai sudarė 19,4 proc. visų 2010 metais Kaune gyvenusių asmenų. Didžiausią grupė gyventojų užėmė darbingo amžiaus žmonės (65,3 proc.), o gyventojai iki 15 metų amžiaus sudarė 15,3 proc.
Naujų veiksnių atsiradimas, prevencinės bei kitos priemonės taip pat lemia ir pokyčius vidutinio gyventojų amžiaus srityje. Per 5 paskutiniuosius metus bendras vidutinis gyventojų amžius po truputi didėjo tiek visoje Lietuvoje, tiek Kauno mieste (1 pav.). 2010 metais vidutinis kauniečių gyventojų amžius lyginant su 2006 metais pailgėjo 1,1 metais ir sudarė 40 metų t. y., 0,6 metais daugiau nei bendras Lietuvos vidurkis.
Analizuojant šalies demografinę situaciją dar vienas ypač svarbus rodiklis yra gimstamumas. Remiantis Statistikos departamento prie LRV duomenimis, Kauno mieste pastebima gimstamumo augimo tendencija. Per pastaruosius 5 metus gimstamumas tenkantis 1000 gyventojų Kaune nuo 8,9 padidėjo 2,5 atvejais ir siekė 11,4. Pastebima, kad gimstamumo rodiklis Kaune yra aukštesnis nei bendras šalies rodiklis (2 pav.).
Kauno mieste taip pat pastebima ir gyventojų mirtingumo mažėjimo tendencija. Vertinant gyventojų mirtingumo rodiklį galima teigti, kad šiame mieste situacija yra geresnė nei bendra šalies situacija. Nuo 2006 iki 2008 metų mirtingumo rodiklis palaipsniui augo, tačiau nuo 2009 metų pastebimi teigiami pokyčiai (3 pav.). 2010 metais Kauno mieste 1000 gyventojų teko 11,2 mirusiųjų (0,7 atvejo mažiau nei 2008 metais). Lyginat su bendra šalies situacija, Kaune mirtingumo rodiklis 2010 metais buvo 1,2 atvejo mažesnis nei bendras Lietuvos mirtingumo rodiklis.
Natūrali gyventojų kaita – rodiklis parodantis gyventojų sudėties pakitimus, susijusius su gimstamumo ir mirtingumo rodikliais. Kauno mieste natūralus gyventojų prieaugis 2010 buvo -47, tuo tarpu vertinat bendrą šalies situaciją, nuo 2006 iki 2009 metų augęs, šis rodiklis 2010 sumažėjo iki -6166 (2 lent.).
Šeima – tai pirminė valstybės ląstelė, kurioje pilnavertiškai gali augti vaikai bei formuotis pilietiškas jų požiūris. Ypač svarbu, kad kiekvienam vaikui būtų sudaromos galimybės augti šeimoje. Pataruoju metu dėmesys šeimai įtvirtintai santuokos būdu mažėja. Kaip rodo Statistikos departamento prie LRV duomenys Kaune įregistruotų santuokų skaičius mažėjo, tuo tarpu nuo 2007 iki 2009 metų mažėjęs ištuokų skaičius 2010 metais išaugo (4 pav.). 2010 metais įregistruotos 1988 santuokos ir 1018 ištuokos, tai reiškia, kad 51,2 proc. susituokusių šeimų išsiskiria. Lyginat su 2008 metais, kuomet santuokų skaičius per pastaruosius 5 metus buvo didžiausias, 2010 metais susituokė 647 poromis mažiau, tuo tarpu lyginant 2010 ištuokų skaičių su 2007 metais, Kaune išsiskyrė 333 poromis daugiau.
Apibendrinant galima teigti, kad vertinant demografinę situacija Kauno mieste 2010 metais pastebimos tam tikros teigiamos tendencijos: ilgėjo vidutinis gyventojų amžius, didėjo gimstamumas bei mažėjo mirtingumas, todėl pagerėjo natūralios gyventojų kaitos rodikliai. Tačiau taip pat svarbu akcentuoti ir tai, kad vertinant 2010 metų rodiklius Kauno miestas susidūrė su tam tiktomis problemomis, kurios egzistuoja ir visoje Lietuvos Respublikoje: mažėjo gyventojų skaičius, daugėjo vyresnio amžiaus gyventojų ir mažėjo jaunų gyventojų, todėl galima teigti, kad Kauno miesto visuomenė senėjo. 2010 metais Kaune taip pat mažėjo santuokų bei didėjo ištuokų skaičius, todėl būtina imtis konkrečių priemonių, kurios sudarytų sąlygas pagerinti šiuos rodiklius.
