Naujausi statistikos duomenys byloja – šimtas tūkstančių Panevėžyje nebegyvena. Lietuvos statistikos departamento Duomenų parengimo Panevėžio skyriaus vedėja Julija Budreikienė sako pati nustebo pamačiusi naujausius apibendrintus skaičiavimų rezultatus. Jie, šių metų liepos 1 dienos duomenimis, parodė, kad mieste gyvena tik kiek daugiau kaip 98 000 panevėžiečių. Dar niekada per pastaruosius dešimtmečius miesto gyventojų skaičius nebuvo kritęs žemiau šimto tūkstančių ribos. Žaibo greitumu tuštėja ir Panevėžio rajonas: iš neseniai čia gyvenusių 42 000 liko 38 000.
Dar 2010 metais panevėžiečių buvo priskaičiuojama beveik 112 000. Ir nors apie didžiulę emigraciją, mažėjantį gimstamumą kalbama jau senokai, šie metai atskleidė tikrąją padėtį.
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad per aštuonis 2012 metų mėnesius gyventojų šalyje sumažėjo 19 300. Rugsėjo pradžioje Lietuvoje gyveno 2 milijonai 988 tūkstančiai žmonių.
Daug turizmo paslaugų
Kokiu keliu toliau žengs vienas iš penkių didžiųjų šalies miestų – Panevėžys, – statistika nesako. Nors į daugybę kitų klausimų Lietuvos statistikos departamento darbuotojai gali atsakyti labai išsamiai.
Šios įstaigos darbuotojai tyrinėja, nagrinėja, skaičiuoja pasikeitimus pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse. Ir ne tik iš kiekvienos didelės bendrovės ar smulkaus verslo įmonės renka duomenis, bet žiūri ir mato, kaip gyvena, ką veikia, ką perka, kuo domisi šeimos.
J. Budreikienė sako, kad statistikos specialisto darbas – ne tik skaičiai, bet ir bendravimas su žmonėmis.
Šiuo metu Lietuvos statistikos departamentas atlieka vartotojų nuomonių, gyventojų užimtumo, vietinio turizmo, pajamų ir gyvenimo sąlygų bei kitokius tyrimus.
Duomenų parengimo Panevėžio skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad šiemet Panevėžio ir Utenos kraštas, kuriuose tyrimus atlieka panevėžiečiai, išsiskyrė kaimo turizmo sodybų gausa. Kituose regionuose jų mažiau.
Ne visur laukiami
Nors elektroninės technologijos palengvino Statistikos departamento darbuotojų darbą, daug dar lieka ir su jomis nesusijusio darbo – tenka aiškintis padėtį mažose įmonėse, individualios veiklos srityje, šeimų gyvenime.
„Kai ateiname su klausimais, darbuotojus kartais tiesiog bandoma išvaryti. Apklausiamieji tikina, jog visus duomenis ir taip pateikia kam reikia. Pavyzdžiui, automobilius pagal verslo liudijimą remontuojantis meistras sakė net nelipsiantis iš duobės ir neaiškinsiantis, ką ir kam dirbantis“, – pasakoja Panevėžio skyriaus vedėja.
Nelengva ir šeimų apklausa. Žmonės, įbauginti sukčių, apgavikų, nenori atverti namų durų, atsakinėti į klausimus. „Pirmiausia šeimai, kuri pasirenkama atrankos būdu, siunčiame laišką, tariamės dėl susitikimo. Primename, kad Statistikos departamento darbuotojai niekada neprašo nei pinigų, nei bankų sąskaitų ar kitokių dalykų. Domina tik konkretūs klausimai – kaip išgyvena, kaip taupo, ką perka, kuo užsiima laisvalaikiu ir panašiai“, – sako J. Budreikienė.
Duomenys svarbūs
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per aštuonis 2012 metų mėnesius gyventojų sumažėjo dėl neigiamos neto tarptautinės migracijos (daugiau žmonių emigravo negu imigravo) ir neigiamos natūralios kaitos (daugiau žmonių mirė negu gimė).
Šios tarnybos tinklalapyje galima rasti labai daug įdomios informacijos įvairiais klausimais.
Spalį minima Pasaulinė statistikos diena. Ją švenčia daugiau kaip šimto šalių statistikos tarnybų darbuotojai.
Oficialioji statistika svarbi kiekvienai šaliai. Patikima ir objektyvi statistinė informacija leidžia įvertinti demografinę, socialinę ir ekonominę šalies padėtį bei raidą. Statistikai turi rengti ir teikti visuomenei aukštos kokybės statistinę informaciją, reikalingą priimant svarbius ir pagrįstus sprendimus.
Šiuolaikinei statistikai keliami vis aukštesni reikalavimai. Įvairių šalių organizacijos keičiasi duomenimis, patirtimi ir mokosi vienos iš kitų.
