„Akistata“ suskaičiavo, kad Lietuvoje po nepriklausomybės paskelbimo nuteista daugiau kaip 10 teisėjų.
Teisėjai – vėl mūsų dėmesio centre. Vyksta šioks toks „spektaklėlis“, kurio pagrindiniai veikėjai – du Panevėžio apygardos teismo teisėjai Rimantas Savickas ir Arnoldas Šukaitis. Abu dievagojasi, jog iki „spektaklio premjeros“ net neįtarė, kad taps pagrindiniais veikėjais. O „siužetas“ banalus ir Lietuvoje visiems gerai žinomas tik niekas apie jį garsiai nekalba. Bet daro beveik visi. Viskio butelio ar saldainių dėžučių, kuriais kasdien kas nors kam nors atsidėkoja už paslaugas Lietuvoje net kyšiu niekas nelaiko.
Šį kartą spektaklio scenarijų rašę Specialiųjų tyrimų tarnybos vyrai (matyt, norėdami pasirodyti, kad ir jie dirba, o gal norėdami išbandyti naują sekimo techniką), užfiksavo, kad du teisėjai paiimė kyšius – 3 viskio butelius, 4 padangas senam „uazikui“, o dar vienas jų šeimos gydytojos paprašė suklastoti nedarbingumo lapelį savo ar tai sergančiai ar nesergančiai dukrai. Ir tapo įtariamaisiais.
Kaip ir priklauso generalinis prokuroras Algimantas Valantinas pirmiausia nuėjo pas Seimo pirmininką Arūną Valinską ir raportavo: teisėjai geria viskį. Pagal lietuviškąjį scenarijų ir prokuroras eidamas pas Seimo pirmininką turi neštis kokį nors butelaitį. Lietuvoje visi žino, kad A. Valinskas mėgsta brendį – „Dviračio žynios“ tai rodo kiekvieną dieną. Ar. A. Valantinas ėjo su brendžio buteliu, ar ne kolkas STT nepranešė, bet Seimo pirmininkas kaip sako biurokratai šiai istorijai „davė eigą“.
Pigūs teisėjai
Taigi į Seimo tribūną įlipęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas rimtu veidu vardijo teisėjų „nuodėmes“: “Ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys liudija, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų teisėjas R. Savickas piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos iš bankroto bylose paskelbtos bankroto administratorės Irenos Kleivienės naudai, jos prašymu priėmus procesinius sprendimus. 2008 spalio viduryje iš jos paėmė 60 litų vertės viskio butelį ir maisto produktų, kurių vertė 30 litų. 2008 metų lapkritį vėl iš tos pačios I. Kleivienės paėmė 100 litų vertės viskio butelį, o gruodžio 29 dieną per Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėją Arnoldą Šukaitį – 135 litų vertės viskio butelį.”
Tokia teismine kalba prokuroras suko smegenis Seimo nariams. Ar jie suprato ką čia rimtu veidu dėstė generalinis neaišku, bet nusprendė sudaryti komisiją, kuri visiems jiems ir paaiškins, ko tas prokuroras nori: ar čia tik vaikiški žaidimai smėlio dėžėje, ar rimtas korupcinis skandalas.
Kai klausai pono A. Valantino, imi galvoti, kad jei mūsų teisėjai tokie pigūs, gal verta įteisinti tokius “kyšius”, kaip kad buvo padarę medikai – dovana ar vokelis iki 125 litų vertės nebuvo laikoma kyšiu. Nei bijok imti, nei bijok duoti.
Dabar gi visiems vieša paslaptis, kad daugybė žmonių tokių kyšių, kaip tiedu teisėjai, gauna vos ne kasdien, o teisėjams būna atsilyginama toli gražu ne viskio buteliu. Žmonės kalba, kad už nuosprendžius sumokami tūkstančiai. Tai, beje, kaikada matosi ir plika akimi.
Teisėjų versija
Abu įtariami Panevėžio apygardos teismo teisėjai – patyrę teisininkai, karjerą pradėję 1989 metais. Abu sako, kad STT jiems keršija. Anot teisėjo R. Savicko, jo bėdos prasidėjo nuo tada, kai jis kartu su kolegomis išreiškė nepasitenkinimą teisėjų atlyginimais ir pasirašė kreipimąsi dėl jų didinimo, o pernai rudenį pabandė padaryti karjerą – pareiškė norą tapti teismo pirmininku.
„Su tokiais išsišokėliais kaip aš, visada anksčiau ar vėliau bandoma susidoroti, – teisinosi R. Savickas. – Taip atsitiko ir man. Jau pernai rudenį, kai Teisėjų taryboje svarstė mano kandidatūrą į teismo pirmininkus, išgirdau iš prezidento atstovės, kad aš ne tik pirmininku, bet ir teisėju dirbti negaliu. Na, o dabar būtų juokinga, jei nebūtų graudu, girdėti – „Savickas paėmė viskio butelį“! Ir padangas senutėliam „uazikui“, kuris bendras su kitais medžiotojais! Ir kad parnešiau dukrai nedarbingumo lapelį, kai toji sirgo... Kažkoks absurdas!”
Anot R. Savicko, senuku sovietiniu UAZ‘u naudojasi keli medžiotojai. “O tokiam automobiliui problema gauti padangas, – pasakojo teisėjas. – Tai visi klausinėjom, kur būtų galima jų gauti. Kai sužinojom, visi susidėjom pinigų ir tas padangas nusipirkom. Su Kleiva mes ne tik kartu medžiojam, bet ir draugaujame šeimomis. Tad kokį kyšį gali duoti vienas draugas kitam?”
Iki šios istorijos pabaigos dar toli, tačiau toli gražu ne visada pareikšti teisėjams kaltinimai subliūkšta. Per beveik 20 nepriklausomybės metų turime, ko gero, tiek pat teisėjo, atleistų iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą, piktnaudžiavimą tarnybą, net – nuteistų už kyšius.
Teismai dar vyksta
Kol kas dar neramu Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėjai Andželikai Šimaitienei (39 m.), kurios įgaliojimai sustabdyti jau 3 metai, ir jos buvusiai sekretorei Jolantai Rutkauskienei (31 m.). Kaip tik šį mėnesį Kauno apygardos teismas žada pagaliau paskelbti nuosprendį šiai teisėjai ir jos sekretorei. Abi moterys kaltinamos dar 2002-aisiais suklastojusios dokumentus vienoje A. Šimaitienės nagrinėtoje civilinėje byloje, kai viena pilietė norėjo iš sostinės savivaldybės prisiteisti pusę namo. Specialiųjų tyrimų tarnyba išsiaiškino, jog į teismo posėdį neatvykusi savivaldybės atstovė buvo užregistruota kaip dalyvavusi teisme.
Dar pernai Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaujama teisėjos Reginos Cemnolonskienės, konstatavo, kad A. Šimaitienė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę žalą valstybei, tačiau abi kaltinamosios negali būti patrauktos baudžiamojon atsakomybėn, nes pagal padarytas nusikalstamas veikas suėjęs senaties terminas.
Tačiau A. Šimaitienė apkaltino teisėjų kolegijos pirmininkę R. Cemnolonskienę, kad ši esanti šališka ir padariusi procesinių pažeidimų, tad pernai rudenį Apeliacinis teismas grąžino bylą nagrinėti naujai Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijai.
Nepatikrino dokumentų
Teisiamųjų suolo kietumą yra išbandžiusi ir Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ona Laurišienė.
2005-aisiais šioji teisėja nagrinėjo santuokos nutraukimo bylą. Skyrėsi panevėžiečiai Jūratė ir Viktoras Machankovai. O. Laurišienė nepatikrino teismo posėdyje dalyvaujančių asmenų tapatybės. Vietoj V. Machankovo, kuris tuo metu buvo suimtas, J. Machankovienė atsivedė kitą vyrą.
Santuoka buvo nutraukta abipusiu susitarimu, turtas atiteko žmonai. Į laisvę paleistas V. Machankovas sužinojo, kad yra išsiskyręs ir neturi kur gyventi, nes butas atitekęs žmonai.
33 metų teisėjavimo stažą turinti O. Laurišienė buvo apkaltinta dėl neatsargumo neatlikusi savo pareigų ir padariusi didelę žalą nukentėjusiajam V. Machankovui. Taip pat didelę žalą padariusi valstybei, nes diskreditavo teismo ir teisėjo vardą.
Teismų maratonas baigėsi pernai gegužę, kai LR Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Šiaulių apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo įvardytas kaip neobjektyvus ir šališkas, o pareikštas kaltinimas – nelogišku. Teismas konstatavo, kad teisėjos O. Laurišienės veiksmuose yra tik drausminio pažeidimo požymių – ji tiesiog nepatikrino proceso dalyvių asmens dokumentų.
Kartu su kontrabandininkais
2007 metų vasarį taškas buvo padėtas ir garsiojoje kontrabandininkų byloje, kurioje apkaltinti talkinę kontrabandininkams net trys teismų pirmininkai: Lazdijų rajono apylinkės – Arvydas Gudas, Biržų rajono apylinkės – Palmira Linkevičienė ir Panevėžio miesto apylinkės – Darius Japertas.
2002-aisiais, įkliuvus dviem kontrabandininkams broliams M. ir V. Railoms, gaujos organizatorius Vilius Karalius kreipėsi pagalbos į savo draugės tėvą, Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininką A. Gudą. Pastarasis paskambino savo kolegai D. Japertui į Panevėžį, o šis – Biržų teismo pirmininkei Palmyrai Linkevičienei, kad sulaikytiems vyrams nebūtų taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.
Vėliau, po poros savaičių, buvo suimtas ir pats V. Karalius. Tuomet A. Gudas uoliai ėmėsi būsimo žento išlaisvinimo operacijos. Pagalbos jis vėl kreipėsi į savo kolegas D. Japertą ir P. Linkevičienę.
Štai čia ir šmėsteli šiuo metu į skandalą pakliuvusio Panevėžio apygardos teismo teisėjo A. Šukaičio šešėlis. Tai jis nutarė atmesti prokurorų skundą ir sunkiu nusikaltimu įtariamam V. Karaliui neskirti suėmimo.
Visi trys teismų pirmininkai ilgai įrodinėjo esą nekalti, tačiau galų gale Aukščiausiasis Teismas pripažino visus tris piktnaudžiavus tarnyba ir organizavus piktnaudžiavimą joje, todėl atėmė galimybę dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose: A. Gudui – 4 metams, D. Japertui – 2 metams ir 3 mėnesiams, o P. Linkevičienei – metams ir 3 mėnesiams.
Jaučiasi visagaliai
Vieni pirmųjų dar 1994 metais dėl teisėjo vardo pažeminimo arba įsiteisėjus apkaltinamiesiems nuosprendžiams teisėjo pareigų neteko Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Jazbutis ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Ženi Teodora Tamošiūnienė.
Po poros metų,1996-aisiais, baudžiamoji byla buvo iškelta dviem Kauno miesto apylinkės teismo teisėjams – Tomui Kaminskui ir Jurgiui Kaušiniui. Abu apkaltinti paėmę kyšį, kad kauniečio V. Sadausko byloje būtų priimtas palankus sprendimas.
Po metų abu teisėjus Vilniaus apygardos teismas išteisino – esą jiedu V. Sadausko bylos nenagrinėjo, tad ir negalėjo primti palankaus ar nepalankaus sprendimo. Tačiau J. Kaušinis ir T. Kaminskas buvo pripažinti piktnaudžiavę tarnyba, tad, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, tuometinis prezidentas A. Brazauskas juos atleido iš teisėjo pareigų.
1998 metais plačiai nuskambėjo Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo teisėjos Eglės Milinienės-Buitkuvienės byla. Ją jos darbo kabinete sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros pareigūnai. Teisėjos rankinėje rasta 4000 JAV dolerių, perduotų tuo metu su STT bendradarbiavusio S. Šeniausko. Taip pat įtarta, kad E. Milinienei kaip kyšis už 10 000 JAV dolerių nupirktas automobilis.
Per visas teismo instancijas perėjusi byla buvo išnagrinėta tik 2001-aisiais. E. Milinienei, nors ir sunkiai susirgusiai, buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuotas jos turtas. E. Milinienė Lietuvą buvo apskundusi Europos teismui, tačiau Strasbūre nieko nepešė. Beje, E. Milinienė – vienintelė iš teisėjų, ragavusi kalinio duonos. Visi kiti, kad ir teisti, teisėjai už grotų nepateko.
2002 metais Šiaulių apygardos teismas 3 metams nelaisvės atėmimo, atidėto 2 metams, nuteisė Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Oną Gailiuvienę. Pirmininkė buvo apkaltinta piktnaudžiavus tarnyba ir paėmus kyšį už pagalbą J. Osipovai, kuriai buvo iškelta byla už naminės degtinės laikymą. O. Gailiuvienės kabineto seife Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai surado pažymėtus 1000 litų ir 100 JAV dolerių.
Su teisėjų mantijomis ne savo noru atsisveikino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Žylė, Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Kucevičius, Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Albertas Opulskis.
Buvę teisėjai be darbo nesėdi – beveik visi jie dirba advokatais, viena buvusi teisėja įsidarbino „Sodroje“.
Aurelija Jaruševičiūtė
