29 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų mano, jog įrengus dūmų detektorius turėtų sumažėti gaisruose žūvančių žmonių skaičius, o 27 proc. – kad jie padės sumažinti žalą turtui.
Draudimo bendrovės BTA ekspertai teigia, kad ugnis yra didžiausių nuostolių ir skaudžiausių žalų priežastis, kurios gyventojai vis dėlto neįvertina realistiškai. Daugelis net neįsivaizduoja, kad nepastebėta kibirkštis per kelias sekundes gali atvira liepsna apimti visą būstą. Specialistai pastebi, kad žmonės gaisro riziką savo namuose vis dar vertina pakankamai atsainiai ir kažkodėl yra įsitikinę, jog jų namus ugnis aplenks.
„Nesenka naujienų srautas apie tai, kad dega butai, namai, žūsta žmonės, gaisrų aukos lieka be asmeninių daiktų, be drabužių ir be stogo virš galvos. Kovą visą šalį sukrėtė dviejų mažamečių vaikų žūtis kilus gaisrui Kaune.
Akivaizdu, kad priešgaisrinės saugos specialistų iniciatyva dėl privalomų dūmų detektorių atitinka visuomenės nuotaikas ir į privalomo reikalavimo įvedimą reaguojama supratingai ir palankiai“, – sako BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.
Pasak D. Strazdienės, dūmų detektoriai yra paprasta, specialių sąlygų nereikalaujanti, tačiau universali ir efektyvi gaisro prevencijos priemonė. „Neretai ugnis įsiplieskia ir žalos padaro dėl plika akim nematomų arba nekontroliuojamų priežasčių: gedimas elektros instaliacijoje, žaibo iškrova. Tačiau ir elementarios buitinės situacijos gali būti pavojingos.
Pavyzdžiui, užmirštas šildomas maistas pirmiausiai pradės rūkti, o apie tai signalizuos detektorius, užfiksavęs dūmus. Tikėtina, kad tokių neapdairių gaisrų įrengus dūmų detektorius pavyks išvengti kur kas dažniau“, – teigia draudimo ekspertė.
Dūmų detektorių nauda ypač tiki mažesnių miestų bei miestelių gyventojai. Net 47 proc. mažesnių miestų ir rajono centrų gyventojų mano, kad įrengti dūmų detektoriai padės išgelbėti gyvybes, o 44 proc. – kad sumažins gaisrų žalą turtui. Didmiesčiuose taip manančių yra atitinkamai 38 ir 39 procentai.
„Tai nestebina, nes į atokesnę vietovę ugniagesiams užtrunka laiko atvažiuoti, o tankiai apgyvendintuose miestuose tarsi viskas yra po ranka. Tačiau toks įsivaizdavimas irgi ne visuomet teisingas, nes didmiesčiai dūsta spūstyse ir pasiekti gaisro židinį taip pat gali būti nelengva. Viskas atsiremia į tai, kad žmonės patys turi būti budrūs ir pasinaudoti visomis prieinamomis priemonėmis, kad gaisras neįvyktų jų namuose“, – sako D. Strazdienė.
Specialistai pastebi, kad vien įsigyti dūmų detektorių nepakanka, juos būtina ir tinkamai eksploatuoti.
„Svarbu žinoti, kad dūmų detektorių nepatariama tvirtinti tiesiai virš viryklių, židinių, arti krosnių – juos reikia tvirtinti kuo arčiau lubų centro, patartina – visuose kambariuose. Taip pat juos įsigijus būtina prižiūrėti ir laiku keisti maitinimo elementus“, – pabrėžia D. Strazdienė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai Lietuvoje kilo beveik 9,4 tūkst. gaisrų, arba 6 proc. mažiau negu prieš metus. Tačiau gaisruose žuvusių žmonių skaičius nepasikeitė. Pernai gaisruose žuvo 103 žmonės, kai 2016 metais – 101 žmogus.
Draudimo bendrovės BTA užsakymu „Spinter tyrimai“ gyventojų apklausą atliko vasario 19-27 d.
