Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose.
Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 centimetrai. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik arčiau kranto.
Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės draudžia būti vandens telkiniuose ant ledo, kai dėl jo būklės kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, esant plonai jo dangai ar Hidrometeorologijos tarnybai paskelbus apie ledo būklę, kuri gali kelti pavojų.
Be to, šiomis taisyklėmis yra nustatyta prievolė žvejojant ant ledo turėti smaigus, kuriais pasinaudojus būtų galima išlipti įlūžus.
Smaigai, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, kainuoja nebrangiai, o padeda išsaugoti gyvybę.
Be smaigų žvejams rekomenduojama turėti virvę arba bent jau šaliką, kurį nelaimės atveju galima panaudoti kaip virvę. Saugiausia žvejoti ant ledo – vilkint neskęstantį kostiumą, bet ne kiekvienas išgali jį įsigyti.
Smaigų galima nusipirkti žūklės prekių parduotuvėse arba pasidaryti patiems, panaudojus du atsuktuvus, ylas ar kt.
Žvejai, neturintys smaigų ar žvejojantys ant nesaugaus, plonesnio nei 7 centimetrų, ledo, bus įspėjami arba baudžiami nuo 10 iki 60 eurų bauda.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien pernai ugniagesių pagalbos ant ledo reikėjo 31 kartą, jie ištraukė 4 skenduolius, o 12 žmonių, iš jų 1 vaiką, jiems pavyko išgelbėti.
Šiemet (sausio, vasario ir kovo mėn.) gaisrininkų pagalbos ant ledo reikėjo 33 kartus. Gelbėjimo darbų metu jie ištraukė 6 skenduolius ir išgelbėjo 8 gyventojų gyvybes.
„Po ledu dažniausiai atsiduriama, kai nepaisoma atsargumo. Iš žvejų neretai tenka išgirsti, kad jie moka puikiai plaukti, kad liemenės nepasiėmė tik šį kartą, kad jei įlūš, jiems kaip nors pavyks išsikapstyti. Štai ir pernai teko iš vandens traukti nuskendusį žveją, kuris, pasak jo draugų, tik tąsyk nebuvo pasiėmęs gelbėjimosi liemenės. Tas kartas jam buvo lemtingas. Iš tiesų, jei lipi ant ledo, ypač vos jam užšalus, bet jo storio nepatikrini, rizikuoji įlūžti. Tiesą sakant, žmonių, kurie bandytų peikena patikrinti ledo storį, dar nesu matęs. Užtat žvejus, kai ledas tik prie kranto užšalęs, jau šiais metais mačiau“, – sako Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos komandos vyresnysis ugniagesys naras Vitalius Sinica.
jis sako, kad pirmasis ledas yra labai apgaulingas. Lipti ant jo žmogui galima, kai ledo storis būna apie 8–10 centimetrų, o jei lipa daugiau žmonių, jis turi būti storesnis nei 12 centimetrų.
Beje, net ir tada, kai Lietuvoje įsivyrauja 7–10 laipsnių šalčiai, ledo storis skirtinguose ežeruose ar tvenkiniuose gali būti nevienodas.
Plonesnis ledas dažniausiai būna arčiau kranto, ypač jeigu jame yra įšalusios žolės ar medžių šakos. Taip pat ten, kur įteka upeliai, yra šaltinių. Tvirtas ledas turi melsvą arba žalsvą atspalvį, o jeigu jis gelsvas ar balkšvas, ant tokio ledo geriau nelipti.
„Jei įlūžus pavyko išsiropšti iš vandens, nereikėtų bandyti atsistoti, geriau yra šliaužti. Beje, sušalus kojoms, gali būti sunku jomis atsispirti, tokiu atveju reikėtų bandyti ledu ridentis kranto link“, – pataria gelbėtojas.
Pamačius įlūžusį žmogų, reikia jam sušukti, kad skubama padėti ir reikia skambinti 112. Kartais būna taip, kad neiškvietus pagalbos, puolęs gelbėti skęstančiojo, žmogus pats ima skęsti“.
