Nusiplikė verdančiu vandeniu, apsinuodijo vaistais, skendo tvenkinyje, iškrito per langą... Kai taip nutinka vaikams, iškart peršasi išvada: vargšeliai, neprižiūrimi tėvų. Liūdna ir baugu, kai mažylio vaikystę aptemdo arba net atima patys jo gimdytojai.
Iškrito iš ketvirto aukšto
Marijampolės policija tiria marijampoliečio Eriko R. (3 m.) laimingo iškritimo aplinkybes. Vaikas ankstų rytą rastas prie savo daugiabučio – iškritęs per buto ketvirtame aukšte langą.
Neabejingų kaimynų pastebėtas mažylis sėdėjo ant šaltos ir drėgnos pievutės, dairydamasis verkė, o paklaustas parodė langą, per kurį iškrito. Tai liudijo duobutė žemės paviršiuje.
Atvykę policininkai namo laiptinėje, ne prie savo buto, sutiko neįprastu ryto sąmyšiu susidomėjusią Eriko mamą Eriką R. (23 m.). Ji, dviejų mažylių motina, buvo neblaivi – kelias nakties valandas girtavusi kaimynystėje.
Iš policininkų ji sužinojo, kad triukšmas kilęs dėl jos iškritusio sūnelio.
Tuo metu Erikos bute tebemiegojo kitas vaikas – beveik pusantrų metukų sūnelis. Abu berniukus, miegančius lovoje, be priežiūros buvo palikęs jų tėvas Raimondas R. (27 m.), kai paryčiais išėjo į darbą. Vyras žinojo, kad žmona pas kaimynus, bet išeidamas jos neieškojo.
Sutuoktiniai iki šiol nebuvo žinomi Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriuje (VTAS), tad po įvykio iškart įtraukti į vaikų neprižiūrinčių tėvų sąrašą. Su šia šeima jau susipažino minėto skyriaus darbuotojai – ji bus kaskart lankoma, vertinama.
„Laimei, kad iškritęs mažylis atsipirko tik išgąsčiu, galvos smegenų ir vidaus organų sutrenkimais, – apie vaiką pasakojo Marijampolės VTAS specialistė Rita Strazdienė. – Nelaimę reikia vadinti stebuklu. Tai supranta ir vaikus be priežiūros palikę jų tėvai. Labai tikimės, kad šis įvykis jaunus tėvus sukrėtė ir pamokė visam laikui“.
Kirviu ginkluota mama
Atrodo, visai kitaip dėl laimingos savo atžalų vaikystės nusiteikusi daugiavaikė motina Lina S. (40 m.) ir jos jaunesnis sugyventinis, jau teistas Vitalijus G. Jiedu gyvena Žilpamūšio kaime (Pasvalio r.), apleistame, landyne paverstame bute, turi dvi dukteris – pustrečių ir pusantrų metų. Kartu gyvena paauglė Linos S. duktė. Šiaip jau Lina S. yra pagimdžiusi 10 vaikų; kai kurie jau suaugę, kiti – globos namuose.
Sugyventiniai nuolat girtauja, be to, gyvena be elektros, nes ji už skolas išjungta, išlaužytomis durimis, tarp netvarkomų kraustulių. Taigi jų mergaitėmis nuolat tenka rūpintis socialinėms darbuotojoms.
Neseniai mergaitės buvo priverstos išgyventi tikrą košmarą. Mat jų motina ir susirinkusi kompanija ilgai gėrė, o galiausiai ėmė lakstyti po butą su kirviu rankoje. Išsigandusių vaikų verksmą pavakare išgirdę kaimynai pradėjo raginti socialines darbuotojas gelbėti mergaites.
Vakare atvykusias lankytojas iš seniūnijos girta Lina S. pasitiko plūsdama ir grasindama kirviu bei dideliu peiliu, kuriuo kapojami krūmai. Moterys į pagalbą išsikvietė policininkus. Šie, pritarę, kad tame bute mergaitėms nesaugu, iškvietė ugniagesių automobilį su kopėčiomis.
Šeimininkų taip ir neatvertas butas buvo šturmuotas. Viskas vyko tamsoje, kilo sąmyšis, girtos kompanijos nepasitenkinimas. Dalis sugėrovų iš buto spruko per balkoną – su visais metaliniais turėklais.
Įsiutusi Lina S. sviedė kirvį į policininką, kuris jau buvo patekęs į butą. Ji pati buvo sutramdyta tik ašarinėmis dujomis, o jos sugyventinis – paguldžius ant grindų ir surakinus antrankiais. Abu išvežti į policiją.
Visa tai matė sugyventinių mergaitės... Sutrikusios jos išgabentos į globos namus. Ant abiejų veidukų – mušimo žymės.
Anot Saločių seniūnijos socialinės darbuotojos Jolantos Aleknavičiūtės, ji, ugniagesių per balkoną įkelta į butą, toje vaikų gelbėjimo operacijoje jautėsi kaip kokia „Aro“ pareigūnė, ir tegalėjo džiaugtis, kad tamsiuose kambariuose vos surastos pasislėpusios mergaitės tiesė į ją rankas. „Po to nemiegojau visą naktį, – neslėpė J. Aleknavičiūtė. – Tad tik numanyti galima, ką išgyvendavo namuose tos mažos mergytės“.
Lina S. anksčiau, policininkų drausminama, reagavo irgi agresyviai – grasino atsuksianti dujų čiaupą, įžiebsianti degtuką ir susprogdinsianti namus.
Be dėmesio – nė minutės
Vaikų nelaimių įvyksta ir tvarkingose šeimose, kai per kasdienybės rūpesčius prislopsta tėvų dėmesys, nes turbūt visi linkę manyti: „Mano šeimą nelaimė aplenks“. O juk kartais užtenka akimirksnio...
Taip rugsėjį nutiko Šakių rajone. Kol susirinkę talkininkai kasė bulves, mažasis Titas P. (2 m.) sukinėjosi aplinkui, prižiūrimas paauglės sesers. Vėliau mergaitė parvedė broliuką į kiemą ir paliko, tik nepasakė apie tai močiutei, kuri buvo name.
Netrukus močiutė atsitiktinai pastebėjo, kad anūkėlis – tvenkinyje! Atbėgę berniuko tėvai ir kiti suaugusieji ištraukė vaiką, darė jam dirbtinį kvėpavimą ir šaukėsi medikų pagalbos. Vaikas į ligoninę buvo nuvežtas jau ištiktas komos. Laimei, jis išgyveno.
Per pastaruosius mėnesius ne vieną vaikų nelaimę prišaukė apsinuodijimai – vaikai paragauja tai žiurkių nuodų, tai močiutės vaistų ar kokių klijų, skiediklio.
Vaikas yra vertybė
Tokių nelaimių sumažėtų, jeigu suaugusieji, bendraudami su mažamečiais, būtų dėmesingesni ir pastabesni. Tėvai turėtų akyliau stebėti savo vaikus, diegti jiems savisaugos jausmą, skatinti atsargumą, o kaimynai, giminaičiai, atsitiktiniai praeiviai – nenumoti ranka, kai mato, kad patys gimdytojai neprižiūri savo vaikų. Taip mano ir „Akistatos“ kalbintos pašnekovės.
Nijolė ŠAPOLIENĖ, Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė:
Neprižiūrimi, nelaimingi vaikai – skaudi ir gilėjanti problema. Taip sakau pagal savo beveik 30 metų pedagoginio darbo patirtį. Manau, daugėja nepasiruošusių, nesugebančių vaikus auginti, deramai auklėti, tinkamai prižiūrėti tėvelių. Šie kažkaip kitaip mąsto – gyvena tik tuo momentu, negalvoja apie ateitį, nieko nenori, niekuo nesidomi, poreikių kartelė nekeliama, moralinės vertybės kitokios.
Dar baisiau, kai vieninteliai malonumai kasdienybėje lieka išgėrimai ir tamsa... O kalbėti apie tokių ateitimi nesidominčių žmonių atsakomybės jausmą, rūpinantis savo vaikų sveikata ir likimu, išvis beprasmiška – jie nepajėgūs tokį jausmą pajausti.
Užtat ir visokių nelaimių prisišaukiama, kai vaikas – nebe vertybė. Kol žmonės visas savo nesėkmes „nurašo“ sunkiai ekonominei situacijai, geriau ir saugiau jie negyvens.
Vaida GIRAITYTĖ, Marijampolės savivaldybės darbuotoja, auginanti pusės metų sūnelį:
Man atrodo, jauni tėvai praradę baimės ir gėdos jausmą. Pamenu, kai pati mokiausi, būdavo mokinių iš netvarkingų šeimų, bet pabarti jų tėvai susiimdavo, nes turbūt bijodavo visuomenės pasmerkimo. Toji baimė ir gėda, manau, drausmino, bet šiuos jausmus išgarino alkoholis.
Dabar tėveliai labai išdrąsėję... Žmogus nuo kūdikystės auklėjamas savo namų pavyzdžiu. Tad ir aišku, kokį šeimos modelį susikurs vaikai, kurie auga neprižiūrimi – juoda grandinėlė tęsis. O kur dėmesio stoka, ten ir nelaimės.
Manau, kad kaimynai, giminaičiai ir šiaip suaugusieji, matydami neprižiūrimus vaikus, turėtų būti nepakantesni ir drąsiai pranešti atitinkamoms tarnyboms. Juk smalsių ir neabejingų kaimynų „taktika“, neabejoju, ne vieno mažylio vaikystę apsaugojo nuo juodų spalvų ir skausmo.
Tik faktai
Policijos departamento duomenimis, kasmet dėl nelaimių ir dėl nusikaltėlių Lietuvoje nukenčia keli tūkstančiai nepilnamečių, stokojančių tėvų priežiūros.
Už vaiko nepriežiūrą Administracinių teisės pažeidimų kodekse tėvams numatytas įspėjimas arba bauda iki 400 litų.
Teisingumo ministerija parengė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, pagal kuriuos vaikų neprižiūrintys tėvai turėtų būti ne tik baudžiami, bet ir auklėjami – įpareigoti išklausyti vaiko auklėjimo kursus (vengiant lankyti šiuos kursus – bauda iki 400 litų).
Irena ZUBRICKIENĖ
