Tarp 61 tyrime dalyvavusios šalies ir regiono Lietuva užima 16 vietą, bet atsilieka nuo Lenkijos, Latvijos (Estija tyrime nedalyvauja). Geriausiai šiame tyrime įvertinti Rusijos ir Singapūro mokiniai.
Tyrime, kurį organizuoja Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija (IEA), Lietuvos ketvirtokų skaitymo pasiekimai 2016 įvertinti 548 taškais, 2011 metais buvo skirti 528 taškai. Lietuvos mokinių pasiekimai, kaip ir prieš penkerius metus, yra aukštesni už PIRLS skalės vidurkį (500 taškai).
Kaip pažymi Švietimo ir mokslo ministerija, aukštą pasiekimų lygmenį pasiekė 52 proc. Lietuvos ketvirtokų, o bent minimalų lygmenį pasiekia beveik visi mokiniai (97 proc.). Apibendrindama ilgesnį tyrimo periodą ministerija teigia, kad per 15 metų (2001–2016 metų) informacinių tekstų skaitymo rezultatai pagerėjo labiau, negu grožinių tekstų rezultatai.
„Aukščiausių rezultatų pasiekiama Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų mokyklose, o mokyklų, esančių mažiau nei 3 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse, rezultatai yra žemiausi“, – teigia ministerija.
Tyrimas taip pat atskleidžia, kad teigiamą įtaką vaikų skaitymo gebėjimams daro namų aplinka, t. y., ar tėvai su vaikais užsiima kalbinius gebėjimus ugdančia veikla, ar jiems patiems patinka skaityti, ar namuose yra knygų ir skaitmeninių išteklių.
Lietuvoje mergaitės skaitymo pasiekimais lenkia berniukus, taip yra beveik visose tyrimo šalyse.
Tyrimu PIRLS nagrinėjami ketvirtos klasės mokinių skaitymo pasiekimai ir ketvirtokų patirtis mokantis skaityti namuose bei mokykloje. Tiriami gebėjimai sutelkti dėmesį ir atrasti aiškiai pateiktą informaciją, daryti tiesiogines išvadas, interpretuoti ir integruoti idėjas bei informaciją, ištirti ir įvertinti turinį, kalbą bei teksto elementus. Tyrime naudojami testų sąsiuviniai, moksleivių, tėvų arba globėjų, mokytojų ir mokyklos anketos.