„Iš tos aplinkos kurioje jis gal kažkaip išsikapstytų, ir vėl gi, jeigu mes ir sugebam ypatingai apie briedžiukus, stirniukus, šerniukus, tuos didesnius gyvūnėlius, jeigu mes juos išmaitinam užauginam, tai jie tada būna tarp žemės ir dangaus“, - aiškina Pavilnių ir Verkių ragioninių parkų atstovė Jolanta Radžiūnienė.
Užauginti namų sąlygomis, jie gamtoje neturi baimės jausmo. Jie nesislepia, nebėga. Jie eina paskui kiekvieną žmogų, o tai jiems patiems labai pavojinga, kaip aiškina gamtos žinovai. Teigiama, kad gamtoje tykantys priešai namų sąlygomis užaugintiems gyvūnams taip pat pavojingi, mat šie nemoka nuo jų apsiginti, tad imdami tokius gyvūnus namo darome meškos paslaugą.
Yra ir kitų svarbių priežasčių.
„Pavyzdžiui stirniukas turi tokį išskirtinį požymį, kad jis neturi kvapo. Ir patelės juos specialiai palieka vienus, kad kai pamato, jog kyla pavojus, bėga toliau ir stebi kas bus“, - pasakoja gamtininkas Laimutis Budrys.
O juk dauguma plėšrūnų medžioja vadovaudamiesi uosle. Tad neliečia jauniklio neturinčio kvapo. O štai kai jį paliečia žmogus, tas jauniklis įgauna kvapą, ir apsaugos natūralios nebelieka. Net palaikius jauniklį, galima pridaryti žalos, ką jau kalbėti apie parsinešimą namo, kaip sako gamtininkas.
Gamtininkai įspėja ne tik neimti jauniklių, bet ir nesivesti šunų į gamtą, kad šie su gamta susipažįstančių jauniklių neišbaidytų.
Tiesa, bendros nuomonės ar reikia gelbėti sužeistus gyvūnų mažylius ir suaugusius nėra - gamtininkai sako to daryti nereikia, tai natūrali gamtos aplinka, o štai gyvūnų globėjai ragina nepraeiti pro šalį.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.