Pasak Registrų centro Sandorių registrų departamento Vedybų sutarčių, Testamentų, Sutarčių registrų skyriaus vedėjos Daivos Kuzavinienės, vedybinės sutartys populiarėja kasmet.
„Jau prieš kurį laiką išsklaidytas mitas, kad vedybų sutarties sudarymas gali būti nepasitikėjimo sutuoktiniu ženklas. Jį pamažu keičia suvokimas, kad tokia sutartis – nuo netikėtumų apsaugantis dviejų žmonių turtinių santykių reguliavimas, todėl vedybų sutartys Lietuvoje tampa vis labiau įprasta praktika,” - teigia D. Kuzavinienė.
Sudaryti ir įregistruoti vedybų sutartis gali ir būsimi sutuoktiniai, ir jau susituokę asmenys. Ikivedy-binė sutartis pradeda galioti sudarius santuoką, o povedybinė – nuo sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Sutartys saugo nuo skolų
„Didžioji dalis vedybų sutarčių sudaroma jau gyvenant santuokoje. Taip asmenys apdraudžia savo asmeninę nuosavybę nuo netikėto praradimo, kurį gali lemti ir nuo jų nepriklausančios aplinkybės – pavyzdžiui, kai vieno iš sutuoktinių asmeniniai įsiskolinimai padengiami iš bendrai užgyvento turto,” - aiškina registrų centro atstovai.
Sutartimi sutuoktinių turtas (ir įgytas prieš santuoką, ir gyvenant santuokoje) gali būti apibrėžtas pagal jų sutarimą: kaip kiekvieno jų asmeninė, bendroji jungtinė arba bendroji dalinė nuosavybė. Pasirinkus turto atskirumo teisinį režimą, antrosios pusės turtas tokiais atvejais liktų apsaugotas.
Tokia turtinių santykių reguliavimo priemonė taip pat leidžia turtines teises priskirti tik turto daliai ar konkretiems daiktams. Tai padeda išvengti ilgų bylinėjimosi procesų bei teismo išlaidų, jei turtą tektų dalinti skyrybų atveju. Prasidėjus turto padalijimo procesams, sutuoktiniams tenkančios turto dalys nustatomos pagal vedybų sutartyje numatytas teises, tad tokiu būdu taupomas ir institucijų, ir pačių sutuoktinių laikas ir ištekliai.
Vedybų sutartis ir jos pakeitimai privalo būti patvirtinti notaro, o prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotos tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Duomenis registrui teikia notarai, teismai ir asmenys, pageidaujantys įregistruoti užsienyje sudarytas vedybų sutartis, jų pakeitimus ar faktus apie jų pabaigas.
Registro centro duomenimis, šiuo metu duomenų bazėje yra įregistruotos 12 777 vedybų sutartys ir 93 183 turto padalijimo faktai.
Santuoka su sąlyga – negalioja
Remiantis statistika, Lietuvoje išsiskiria beveik kas antra pora. Tad pasirašyta vedybų sutartis gali i palengvinti skyrybų procesą ir apdrausti nuo kito sutuoktinio nesąžiningo elgesio turtiniu klausimu. Tačiau santuoka su sąlyga – negaliojanti.
Kunigas Audrius Mikitiukas, šia tema apsigynęs Bažnyčios teisės magistro laipsnį, teigia, kad katalikiškoje santuokoje nesėkmė negalima, o vedybų sutartis, sudarytą dar prieš tuokiantis, leidžia santuoką skelbti negaliojančia. Vedybų sutartis katalikiškame kontekste įgauna visai kitokį aspektą.
Anot kunigo, sąlygos statymas ne visuomet grindžiamas teisingumu ir dažnai slopina tarpusavio meilę, nes toks veiksmas yra vienašališkas, turintis savanaudiškų tikslų ir išskaičiavimų, o tikra meilė jokių išskaičiavimų nepripažįsta.
„Jau sudarant santuoką nenorima viskuo dalintis, o, rodos, kai myli žmogų taip norisi su juo viskuo dalintis, ne tik savimi, bet viskuo kas mano. Visa savo esybe, savęs dovanojimas, besąlygiškas dovanojimas su viskuo, daro santuoką galiojančią, santuoką, kurioje nėra jokių sąlygų, tik Tu ir Aš.
Be to, santuokos sakramentu vienas kitam prisiekia visam gyvenimui. O sudarant vedybinę sutartį yra numatytas skyrybų atvejis, o tai reiškia – myliu Tave, bet tik be savo turto, tu man miela tik kaip Pelenė. Tad nėra to pasižadėjimo gyventi kartu, kad ir kas benutiktų. Tarsi dalyvaujame loterijoje: jeigu pasiseks – gyvensime, jeigu ne – skirsimės.
Kadangi jau prieš santuoką yra numatytas skyrybų atvejis, remiantis kanonų teise, tokia santuoka yra negaliojanti,” - aiškina kunigas Audrius Mikitiukas.
Privalo atsisakyti tuokti
„Taigi, jeigu atėjusieji prie altoriaus jaunieji prieš tai yra sudarę vedybinę sutartį ir apie ją žino kunigas, jis ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti šią porą tuokti. Tačiau tokios sutartys – vis dar yra pakankamas naujas reiškinys, tad neretai daugelis kunigų net nepaklausia, ar ji yra sudaryta. O be to, kad tokia santuoka negaliojanti, nemažai kunigų, nestudijavę kanonų teisės, apie tai nežino,” - sako kunigas.
Anot A. Mikitiuko, vedybinę sutartį sudarę ir išsiskyrę asmenys tuoktis antrą kartą bažnyčioje gali, prieš tai atlikę kai kuriuos veiksmus bei pranešę kunigui ar sudaryta vedybinė sutartis. Tačiau šios informacijos kunigai patikrinti negali, todėl pasikliauja žmonėmis.
„Ar sudarę tokią santuoką ir vėliau išsiskyrę žmonės gali tuoktis bažnyčioje antrą kartą? Taip, gali. Tokiu atveju yra kreipiamasi į bažnytinį teismą, ir, tribunolui šią santuoką paskelbus kaip negaliojančia yra leidžiama tuoktis antrą kartą. Mes negalėsime patikrinti, ar ir šį kartą nėra sudaryta vedybinė sutartis.
Paklausęs apie tokią sutartį ir išgirdę neigiamą atsakymą, nepulsiu duoti užklausos notarams. Pasitikėčiau pora ir jų santuoka būtų palaiminta. Kunigai niekada negalės patikrinti, mes tiesiog tikime žmonėmis. O jeigu norės apgauti, visada apgaus.
Juk yra kuriami įvairūs įstatymai, kad žmonės sąžiningai mokėtų mokesčius, bet net ir tada sugebama „išplauti milijonus”, o ką jau kalbėti apie Bažnyčią, kur viskas pastatyta pasitikėjimu žmogumi,” - kalbėjo kunigas A. Mikitiukas.
