Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų istorija Lietuvoje galėtų būti vėl tiriama gavus papildomos informacijos, mano politikai.
Tuo tarpu Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakartotinai akcentuoja šios istorijos pamokas ir Valstybės saugumo departamento kontrolės svarbą.
Trečiadienį susitikusi su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariais, valstybės vadovė kalbėjosi ir apie CŽV kalėjimų istoriją. Kaip teigė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys, šalies vadovė daugiausia akcentavo jos pamokas.
„Prezidentė ne kartą sakė, kad yra labai svarbu, jog būtų stiprinama žvalgybos ir VSD parlamentinė kontrolė, kad VSD nebūtų valstybe valstybėje. Tarptautinis bendradarbiavimas tarp žvalgybų yra natūralus dalykas, tačiau jis turi turėti aiškias taisykles, aiškią vidaus tvarką, kaip tai vyksta, kad nebūtų, švelniai tariant, improvizacijų, kurios gali turėti skaudžių pasekmių“, – Prezidentės poziciją išsakė L. Balsys.
Jis priminė, kad Prezidentės iniciatyva yra rengiamos žvalgybos ir VSD įstatymų pataisos, pernai yra parengta Žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepcija, patvirtinti žvalgybinės informacijos poreikiai slaptosioms tarnyboms, trūksta tik paskutinių žingsnių , kurie reglamentuotų VSD veiklą.
Prezidentės atstovas akcentavo, kad dėl tolesnių šios istorijos tyrimų galėtų spręsti Generalinė prokuratūra, gavusi papildomos informacijos. Tokios pačios nuomonės laikosi ir NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas, neatmetantis galimybės, kad tai galėtų nutikti.
„Dvi tarptautinės organizacijos pareiškė, kad jos turi šaltinius, šiuo atveju niekas negali garantuoti, kad tie šaltiniai anksčiau ar vėliau nenorės, jei ne viešai, tai bent jau neviešai, paliudyti ir mūsų Generalinei prokuratūrai. Ji taip pat gali garantuoti šaltinių saugumą, neviešinimą, jeigu jie pateiks reikalingą informaciją“, – sakė A. Anušauskas.
Kalbėdamas apie tarptautines organizacijas NSGK vadovas greičiausiai turėjo mintyje „Amnesty International“ ir britų organizaciją „Reprieve“, kurios kritikavo sprendimą nutraukti tyrimą.
NSGK pirmininkas užstojo prokurorus, paminėdamas, kad jie tirdami remiasi faktine medžiaga, kuria disponuoja JAV.
„Pirmiausia prokuratūra remiasi faktine medžiaga. Mes nustatėme galimybes, o faktinės informacijos, tai yra vardas, pavardė, įkalinimo laikas ir kt., be informacijos, kuria disponuoja JAV, mes negalime pasakyti“, – sakė A. Anušauskas.
JAV laikosi politikos savo žvalgybos veiksmų nekomentuoti.
