Tokiomis pozicijomis apsikeista trečiadienį Aplinkos apsaugos komitete svarstant, kaip spręsti Piliakalnio gatvėje, trečiuoju numeriu pažymėtame sklype, susidarančią upelio taršą. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) duomenimis, ji pirmą kartą fiksuota 2020 metais, vėliau pakartotinai – 2021 metais.
„Tai yra aplinkos paveikta alyva. Ne skalūnų alyva kaip kitoje Nemuno pusėje Juozapavičiaus prospekte, o kitos rūšies naftos teršalai“, – posėdyje sakė AAD direktorius Giedrius Kadziauskas.
Tarša A. Juozapavičiaus prospekte taip pat yra tapusi savivaldybės ir aplinkosaugininkų konflikto priežastimi, nesutariant, kas turėtų imtis lyderystės, taigi, ir finansuoti pabėgių mirkymo cecho teritorijos sutvarkymą, galintį kainuoti 8 mln. eurų.
Kalbėdamas apie Piliakalnio gatvės taršą, AAD vadovas teigė, jog šiuo metu aplink užterštą upelį yra įrengtas atitvertas tvenkinukas, ribojantis taršos patekimą į Nemuną. Vis dėlto pripažįstama, jog tai – laikina priemonė.
Šiuo metu Lietuvos geologijos tarnyba organizuoja ekogeologinį tyrimą, kurio metu turėtų paaiškėti taršos paplitimas bei galimas teršėjas.
„Teršėjas, šios dienos žiniomis, nenustatytas“, – kalbėjo G. Kadziauskas.
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė nenormalia vadino situaciją, kai AAD pareigūnai turi įrenginėti priemones taršai stabdyti ir teigė, kad tai daryti įstatymai įpareigoja savivaldybę.
Vis dėlto Kaunas, pasak viceministrės, „šiandien dieną lyderystės sprendžiant šituos klausimus akivaizdžiai kratosi ir pasakė, kad jos nebus iš jų pusės“.
Dėl to savivaldybei priekaištavo ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas, užsiminęs, jog gali būti kreiptasi ir į prokurorus.
„Čia yra viešojo intereso gynimas, ir tikrai mes svarstome ir kreipimąsi į prokuratūrą, kad prokuratūra lygiai taip pat pasižiūrėtų ir įpareigotų savivaldybę imtis veiksmų“, – sakė ministras.
Jis pastebėjo, kad savivaldybės siekia, jog joms būtų perduotos valstybinės žemės valdymo teisės, tačiau kratosi atsakomybės už jų vėlesnį sutvarkymą.
Ministerija pabrėžė, jog yra pasiruošusi finansuoti dalį darbų, o S. Gentvilas kaip gerąjį pavyzdį minėjo Kretingos savivaldybę, kurios vadovas asmeniškai derėjosi su privačių teritorijų, iš kurių teršiamas Salanto upelis, savininku.
„Mes matome nulį pastangų iš Kauno savivaldybės, nepaisant to, kad tai yra valstybinė žemė“, – kalbėjo ministras.
Vis dėlto savivaldybės atstovai teigia, jog nėra ko lyginti Kretingos, kur darbų kainos siekė šimtus tūkstančių, ir Kauno, kur kalbama apie milijonus eurų.
„Procedūros, kurios šiandien vyksta, laukiame jų rezultatų. Parengus ekogeologinius tyrimus tikime, kad ten bus išsamiai aprašyta siūlomos priemonės, planai, na ir susipažinę spręsime, ką daryti“, – posėdyje sakė Kauno savivaldybės administracijos vadovas Tadas Metelionis.
Jis teigė, kad A. Juozapavičiaus prospekto teritorija dešimt metų rūpinosi vienintelė savivaldybė. Apie tai, jog AAD ėmėsi papildomų priemonių Piliakalnio gatvės teritorijoje, administracijos vadovo teigimu, jam ir jo komandai nebuvo žinoma.
„Geriausia, kad visa žemė būtų savivaldybės, bet jeigu yra kokių išlaidų, tai kas nors iš kitų institucijų apmokėtų, o žemė būtų sutvarkyta“, – replikavo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė.
Aplinkos viceministrė savo ruožtu teigė, jog labiausiai apmaudu, kad miestas nemato šių teritorijų, iš kurių tarša teka į Nemuną, kaip prioritetinių.
Tuo metu savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigė, jog kalbant apie ilgalaikes priemones, kuriomis siekiama panaikinti žalą ir iš esmės išspręsti problemą, reikalingi minėti detalūs ekogeologiniai tyrimai.
Ji taip pat pabrėžė, kad AAD yra „turbūt vienintelė kompetentinga institucija Lietuvoje taršos prevencijos ir suvaldymo klausimais, todėl labai keistai atrodo tas vis bandymas nusipurtyti, kad tai ne AAD klausimas“.
R. Savickienės teigimu, atlikus detalius tyrimus ir apskaičiavus, kiek kainuos Piliakalnio gatvės teritorijos sutvarkymas, savivaldybė galės pasakyti, ar prie to prisidės ir ar turės reikiamų lėšų
Ginčas tarp savivaldybės ir aplinkosaugininkų susijęs ir su Seimo praėjusių metų pabaigoje priimtomis Aplinkos apsaugos įstatymo pataisomis, kuriomis daugiau atsakomybės tvarkant taršą tokiais atvejais, kai ją sukėlęs juridinis asmuo nebevykdo veiklos, numatyta savivaldybėms.
Kauno savivaldybė teigia, jog ministerija tokiu būdu permetė jai atsakomybę dėl brangių darbų, kurių dalis susijęs su privačiomis teritorijomis. Ministerija teigia, kad yra pasirengusi prisidėti finansavimu, tačiau lyderystės turėtų imtis savivaldybė, kuri klausimo spręsti nenori.
