Kol kas nei politikai nei ekonomistai greito gyvenimo pagerėjimo Lietuvoje nežada, o pažvelgus į darbo biržos pateikiamą bedarbių statistiką, tampa akivaizdu, kodėl vis daugiau lietuvių ryžtasi sotesnio gyvenimo ieškoti užsienyje.
Pagal oficialią statistiką, 2009 m. iš Lietuvos emigravo daugiau nei 20 tūkst. žmonių, bet tikrųjų emigracijos srautų šie skaičiai neatspindi, mat ne visi apie savo išvykimą praneša valstybinėms institucijoms. Statistikos departamento duomenimis, per 2009 m. 11 mėnesių apie išvykimą deklaravo beveik 20 tūkst. gyventojų, 2008 m. – daugiau nei 17 tūkst. asmenų, 2007 m. – 13 tūkst, 2006 m. – 12 tūkst.
Auga pirmoji „euronašlaičių“ karta
Ne paslaptis, jog dauguma lietuvių į kitas šalis vyksta dirbti ne didelių įmonių vadovais, bet ieško bet kokio, kad ir paties juodžiausio darbo. Dažnai į neviltį puolę žmonės išvyksta turėdami tik bilietą ir lagaminą, patys nežinodami, kur dirbs ir gyvens. Tuo tarpu Lietuvoje jau baigia užaugti pirmoji „euronašlaičių“ karta. Tai vaikai, kurios laimės ieškoti svetur išvykstatys tėvai palieka giminaičių, draugų ar valstybės globai.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2009 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo 2019 vaikų (1010 mergaičių ir 1009 berniukai), kuriems dėl tėvų išvykimo į užsienio valstybes nustatyta globa. Taip pat duomenys rodo, jog dažniausiai paliekami 10–14 metų vaikai. Tokių per praėjusius metus buvo net 694.
Įvaikinimo tarnybos vadovė Odeta Tarvydienė, komentuodama situaciją, sakė: „Šie skaičiai neabejotinai yra didesni, nes ne visi išvykstantys tėvai kreipiasi dėl vaiko globos, tai dažniausiai daro tie, kurie atsakingai pagalvoja, kas galės pasirūpinti jų vaiku nutikus kokiai nors nelaimei, prireikus skubios medicininės pagalbos. Būna tokių atvejų, kai tėvams išvykus, vaikui kas nors nutinka ir tuomet prasideda skubios artimųjų paieškos. Pasitaiko, kai močiutė ar kitas asmuo, kuriam nėra nustatyta vaiko globa, tėvams nustojus teikti paramą, kreipiasi į Vaikų teisių tarnybą, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl galimo tėvų valdžios ribojimo“.
Į klausimą, kas gresia tėvams, kurie vaiką paliko giminaičiams ar kitiems asmenims, bet oficialiai globos neįformino, pašnekovė sakė: „Už netinkamamą vaiko priežiūrą tėvai gali būti baudžiami administracine tvarka, jiems skiriamos piniginės baudos bei galimas tėvų valdžios ribojimas.“
Jei vaiko globa kitam asmeniui nustatyta tėvų prašymų, toks asmuo jokių išmokų negauna, tik tuomet, kai vaiku nesirūpinama ir nusprendžiama riboti tėvų valdžią, vaiko globą turinčiam asmeniui mokamos įstatymu numatytos išmokos – 520 litų per mėnesį.
Pažvelgus pastarųjų kelių metų statistiką, pokyčiai akivaizdūs: 2006 m. pabaigoje 343 vaikams buvo nustatyta globa dėl tėvų išvykimo iš Lietuvos, o 2007 m. – 916 vaikų, o 2008 m. tokių vaikų buvo beveik trigubai daugiau – 1952, 2009 m. – 2019.
Išsivežtų vaikų taip pat neprižiūri
Pastaruoju metų vaikų interesais besirūpinančias valdžios institucijas stebina dar vien nauja tendencija – padaugėjo iš užsienio valstybių gaunamų pranešimų, kuriuose teigiama, kad lietuviai emigrantai savo vaikais nesirūpina. „Paskutiniais metais tokių pranešimų smarkiai padaugėjo. Ši tendencija būdinga anaiptol ne visiems išvykusiems lietuviams, bet mūsų tarnybai tenka susidurti su labai liūdnais pavyzdžiais. Būna atvejų, kai vaikus ne tik palieka be priežiūros, bet ir tėvams taikomi tam tikri apribojimai dėl smurtavimo ar kitu netinkamo elgesio su vaiku“, – kalbėjo specialistė.
Pašnekovės teigimu, dažniausiai tokiais atvejais užsienio tarnybos kreipiasi į vaikų globa besirūpinančias institucijas Lietuvoje ir sprendžiamas klausimas, ar vaiką reikia parvežti į Lietuvą: „Jeigu vaikas jau ilgesnį laiką gyvena kitoje šalyje ir su Lietuva jį sieja tik pilietybė, o artimųjų ir giminaičių, galinčių juo pasirūpinti, nėra, vaikas lieka toje šalyje, jam surandami globėjai. Tokias atvejais, kai, tarkime, seneliai ar kiti giminaičiai gyvena Lietuvoje ir sutinka pasirūpinti vaiku, sprendžiamas jo parvežimo į Lietuvą klausimas. Paskutinis toks atvejis buvo Vokietijoje, kai mergaitė buvo atimta iš smurtaujančios mamos ir planuojamas vaiko parvežimas seneliams“, – sakė O. Tarvydienė.
Skiriasi požiūris į vaikus
Spaudoje plačiai nuskambėjo ne viena istorija, kai lietuviai buvo kaltinami, jog prastai rūpinasi savo vaikais, palieka juos vienus. Ne vienas lietuvis susidūrė su griežtomis taisyklėmis, kaip kad pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje galiojantis įstatymas, kuris draudžia vaikus iki septynerių metų palikti vienus. „Būna, kad vos porai minučių vaikas paliekamas žaisti kieme, kaimynai jau skuba apie tai informuoti socialines tarnybas, kurios į tokius iškvietimus reaguoja labai atsakingai.
Lietuvos įstatymai nors ir yra griežti, daugumą problemų palieka už uždarų durų. Nors kaimynai ir žino, kad šeimoje vaikui nėra labai gerai, prieš jį smurtaujama, tik retas, matydamas, kad vaikas ne šiaip auklėjamas, o tėvai jį skriaudžia, paskambins ir apie tokius atvejus praneš. Tokie skundai labai reti, tad mūsų visuomenės požiūris į vaiką skiriasi nuo to, kuris būdingas kitose šalyse. Juk tai, kad vaikas šeimoje kenčia smurtą, nėra tik vaiko problema, bet ir visos bendruomenės“, – kalbėjo O. Tarvydienė.
Tėvai grįžti neskuba
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2006–2007 m. per metus globų tėvų prašymu atvejų buvo nustatyta daugiau negu metų pabaigoje, o 2008–2009 m. situacija pasikeitė: 2008 m. metų pabaigoje globų nustatyta 78 atvejais daugiau, o 2009 m. metų pabaigoje globų tėvų prašymu buvo 587 atvejais daugiau negu nustatyta per metus. Tai rodo, kad 2008 m. ir ypač 2009 m. tėvai negrįžo iš užsienio ir vaikams globa tėvų prašymu buvo pratęsta.
Emigracija nemažės
Sociologas Valdas Gaidys, kalbėdamas apie šių dienų emigracijos tendencijas, sakė: „Pagrindinės emigracijos priežastys – nedarbas, darbo užmokesčio skirtumai ir kliūtys smulkiam verslui – niekur nedingo. Situacija nepasikeitė, atvirkščiai, anksčiau žmonės vyko į kitas šalis nemokėdami kalbų, mažai žinodami apie jų laukiantį gyvenimą, o dabar pilna laikraščių, siūlančių darbą svetur, tarpininkauja įvairios organizacijos, juk net parduotuvėse užsienyje galima nusipirkti lietuviškos šaltienos ar šakočių. Per pastaruosius metus susikūrė infrastruktūra, atsidarinėja lietuviškos mokyklėlės.“
Pašnekovo teigimu, grįžimo į tėvynę klausimas dažnai sprendžiamas atsižvelgiant į atžalų amžių: „Tėvai patys sprendžia, ar jų vaikams likti lietuviais, ar siųsti juos į mokyklą kitose šalyse, suprasdami, kad jie gimtosios kalbos be akcento nemokės. Kol kas neaišku, kada Lietuvoje bus patrauklus laikas grįžti.“
Specialisto teigimu, prastai šalyje veikia „susigrąžinimo“ programos: „Reiktų žiūrėti kritiškiau į įstatymus, ar jie sukuria žmonėms komfortiškas gyvenimo sąlygas “, – kalbėjo V. Gaidys.
