Škvalo pasekmės Kaunui kainuos jau daugiau nei 1 mln. litų. Preliminarūs škvalo padaryti nuostoliai (tiesioginė žala bei audros padarinius šalinusių tarnybų papildomos išlaidos) susumuoti Kauno miesto savivaldybėje antradienį vykusiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.
Daugiausia nuostolių padaryta stipriai vėtrai visame mieste išvarčius per tūkstantį medžių. Labiausiai nukentėjo Ąžuolynas, Kleboniškis, kiti parkai ar miškai Panemunėje, Šančiuose, kapinės Petrašiūnuose, Karmėlavoje, Nemuno ir Neries pakrantės.
"Mūsų seniūnijos teritorijoje daugiausia medžių su šaknimis išrauta arba nulaužta Ramybės parke, be to, labai nukentėjo Santakos parkas, Mažasis Ąžuolynas prie Kauno viešosios bibliotekos. Pavienių medžių lūžių užfiksuota beveik visose gatvėse. Nuostolių patyrė ir gyventojai, ypač Senamiestyje. Nuo stogų nuplėšta čerpių, skardų dangos, bet tie nuostoliai, palyginus su miesto viešosioms erdvėms padarytais nuostoliais, mūsų seniūnijos teritorijoje tikrai menki", - Eltai pripažino Centro seniūnas Vytautas Pauliukas.
Aleksoto, Šančių ar Panemunės gyventojų turtas nukentėjo kur kas labiau. Tačiau vilties, kad gyventojams visus praradimus kompensuos savivaldybė, labai maža. Nors miesto meras Andrius Kupčinskas teigia, kad bus stengiamasi maksimaliai, kiek leidžia galimybės, nukentėjusiems gyventojams padėti. Pirmiausia - socialiai remtiniems, kuriems stogo remontas ar apgriauto namo sutvarkymas - nepakeliama finansinė našta.
Tiesa, anot Savivaldybės administracijos Teisės departamento direktoriaus Dainiaus Ratkelio, "gyventojai neturėtų žiūrėti į savivaldybę kaip į draudimo kompaniją. Savivaldybė gali skirti tik socialinę paramą socialiai remtiniems žmonėms. Kompensacijų ji nedalina".
Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė priminė, jog pagal vienkartinės paramos skyrimo tvarką net nėra numatyta parama gyventojui škvalo atveju. Ji ligi šiol būdavo skiriama tik patyrus nuostolių dėl gaisro ar potvynio. Tačiau komisija, kaip visais kitais atvejais, taip ir dėl škvalo, tikrins situaciją vietose. Taip pat paramos prašytojai turės pateikti ir konkretų gamtos stichijos jų turtui padarytos žalos įvertinimą.
Šiemet biudžete socialinei paramai numatyta 360 tūkst. litų, iš jų 210 tūkst. litų jau panaudota.
Mero A. Kupčinsko teigimu, iki antradienio ryto kauniečių, kurių būstai nukentėjo dėl škvalo, prašoma kompensuoti suma išaugo iki 170 tūkst. litų. Tad 150 tūkst. litų, kuriuos žadama skirti iš Savivaldybės administracijos rezervo fondo stichijos pasekmių likvidavimui, visų poreikių tikrai nepatenkins. Penktadalį fondo skiriamų lėšų ketinama perduoti (jei pritars politikai) Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, kuri norėtų įsigyti pompų, miestui praversiančių gamtos siautėjimo atvejais.
Kauno miesto savivaldybė kreipsis į Finansų ministeriją dėl valstybės paramos miestui, patyrusiam nuostolių dėl škvalo, paskyrimo. Be to, rudens pradžioje mero A. Kupčinsko pasiūlymu Kauno savivaldybės taryba turėtų perskirstyti biudžetą ir daugiau lėšų numatyti miesto tvarkymo darbams finansuoti.
"Iki rugsėjo tikimės visiškai baigti tvarkyti po škvalo visą miestą. Iki to laiko galutinai susumuosime nuostolius, juos įvardinsime ir ieškosime, iš kokių šaltinių gauti lėšų apmokėti visų tarnybų išlaidas. Beje, kai kurios draudimo kompanijos jau perspėja ketinančios pateikti savivaldybei ieškinius dėl suniokotų automobilių, kurie audros metu stovėjo po medžiais ir buvo jų užversti. O, pavyzdžiui, vien 1000 kelmų išrovimą ir pašalinimą iš miesto teritorijos audros pasekmių tvarkytojai iš anksto įvertina 200 tūkst. litų. Kur dar kitos jų paskaičiuotos sumos. Aišku tik viena: pinigų reikės nemažai, todėl savivaldybė turės labai atsakingai ir rimtai jų paieškoti", - Eltai sakė savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.
