Paskelbus pakoreguotas taisykles dėl valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti, daugiabučių namų renovacija vis giliau klimpsta į liūną. Šiaulių miesto valdininkai išsiuntė savo pastabas, į kurias atsižvelgus į būtų įmanoma renovaciją išjudinti iš mirties taško. Šiaulių daugiabučių namų pirmininkai įsitikinę, kad valstybė juos vedžioja už nosies, ir pasikonsultavę su advokatais grasina teismais.
Šiaulių miesto mero pavaduotoja Daiva Matonienė, pirmininkaujanti darbo grupei, sprendžiančiai daugiabučių namų modernizavimo problemas, įsitikinusi, kad jei bus priimtas projektas dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), būstų renovacija patirs visišką stagnaciją.
Didžiausia projekto klaida D. Matonienė įvardija nepagrįstą ir ekonomiškai neįvertintą valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti dydžio pakeitimą. "Daugiabučių namų bendrijos yra ne PVM mokėtojos, tad jų nuo modernizavimo darbų sumokamas 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestis parodo, kad renovacijos procesas ekonomiškai naudingesnis valstybei nei daugiabučių namų gyventojams, - teigia vicemerė. - Tokia tvarka neskatins daugiabučių namų savininkų suinteresuotumo atnaujinti namus, atvirkščiai, kels pasipiktinimą ir mažins modernizavimo apimtis šalyje."
Pinigai - ne visiems
Renovuotų namų Šiauliuose - tik apie dvidešimt, tačiau nemažai bendrijų laukia eilės valstybės paramai gauti. Patvirtinus, jog valstybė teiks tik 15 proc. paramą, pirmininkai tikina išbrauksią bendrijas iš laukiančiųjų sąrašų, juolab kad nėra jokios garantijos, kad tuos 15 proc. valstybė skirs.
"Iš esmės neteisinga pati valstybės rėmimo sistema - parama bus mokama įgyvendinus modernizavimo projektą ir pateikus daugiabučio namo energetinio naudingumo sertifikatą, įrodantį, kad po atnaujinimo pasiekta ne mažesnė nei C energetinio naudingumo klasė. Taigi, neaišku, ar modernizaciją pradėjusios bendrijos išvis gaus paramą, - teigia D. Matonienė. - Siūlome valstybės paramos tvarką padaryti aiškesnę, paprastesnę ir skaidresnę, nurodant paramos intensyvumą pagal įgyvendinamas modernizacijos priemones."
Paprasčiau tariant, visi namai pagal energetinį naudingumą suskirstyti į A, B, C ir aukščiausią - D - kategorijas. Anot vicemerės, dauguma Šiaulių modernizuotų daugiabučių atitinka tik B kategoriją, o kadangi pagal naująją tvarką Valstybės parama teks tik C ir D kategorijas atitinkantiems namams, net ir 15 proc. valstybės paramos šie namai negautų.
Žada kreiptis į teismą
"Vadinasi, bendrija, nusprendusi renovuoti namą, rizikuoja savo sąskaita. O ką daryti tiems pirmininkams, kurių bendrijose jau yra patvirtinti renovacijos projektai ir už juos sumokėti pinigai? Negi iš savo lėšų apmokėti projektą, nusprendus jo neįgyvendinti dėl valstybės paramos sumažinimo ar visiško netekimo. Tai žmonių apgaudinėjimas - jūs renovuokitės, darykite, o ar gausite paramą, dar klausimas", - piktinasi D. Matonienė. Ankstesnė tvarka numatė paramos dydį pagal įgyvendinamas modernizacijos priemones.
Penkis namus administruojanti Klevų g. 13 namo bendrijos pirmininkė Virginija Remeikienė sako, kad šiuo metu yra atnaujinamas jos administruojamas namas Valančiaus g., todėl ją kamuoja nežinia dėl valstybės paramos, kaip ir daugelį pirmininkų, kurių projektai patvirtinti ar bent jau parengti.
"Ištisus metus buvo tvirtinama, kad gausime 50 proc. paramą Valančiaus g. 2 namui renovuoti. Keliskart pasirašiau sutartis, kad dalyvaujame modernizacijoje, tačiau patvirtintų sutarčių negavau. Su kitais pirmininkais esame nusprendę, kad kreipsimės į teismą dėl lūkesčių nepateisinimo, - teigia pirmininkė. - Net tame rašte, kuriame aiškiai parašyta apie 50 proc. valstybės paramą, esame mulkinami. Valstybės remiamos lėšos - beveik 227 tūkstančių, o bendra suma yra 670 tūkstančių litų. Vadinasi, vietoj žadėtųjų 50 proc. yra vos 23."
Pabrango dėl vieno gyventojo
V. Remeikienė pasakoja viešėdama Estijoje sužinojusi, kad ten iš valstybės lėšų kompensuojama tik 10 proc. renovacijos sumos, tad didžiavosi, kad Lietuvos valdžia supratingesnė, tačiau dabar nusivylusi. "Gali man aukso kalnus žadėti, bet šiuo metu, kol numatoma tik 15 proc. kompensacija, nė vieno žmogaus neįkalbinėsiu dėl renovacijos. Dabar niekas neišspręsta ir visiškai neaišku, ar lėšos kada nors bus gautos. Ar yra nuspręsta, kaip žmogus galės išsimokėti? Kokie bus procentai už renovacijai imamą paskolą ir ar jie nepakis? Nėra jokių garantijų, todėl žmonių klaidinti nežadu, - sako su kitų miestų bendrijų pirmininkais aktyviai bendraujanti moteris. - Kad žada, nereiškia, kad bus įvykdyta, mat kol renovavome esant 50 proc. valstybės paramai, įstatymas keitėsi šešis kartus."
Daugiau nei metus Klevų g. 13 name nebuvo įmanoma pradėti renovacijos dėl modernizavimu besipiktinusio gyventojo. "Jis rašė raštus į visas įmanomas ministerijas, skundė mane, galiausiai buvo priverstas susimokėti už šmeižtą, tačiau svarbiausia, kad vilkinama renovacija pabrango nuo 780 tūkstančių iki 1,2 milijono. Paskelbus konkursą suma šiek tiek sumažėjo iki 1,06 milijono litų", - teigia bendrijos pirmininkė.
Virginija Remeikienė sako, kad namo modernizacija džiaugiasi namo gyventojai, kurių šildymo sąskaitos gerokai sumažėjo. "Iki šiol už šildymą sumokėdavau apie 260 litų per mėnesį. Po visos namo modernizacijos šalčiausią mėnėsį vasarį mano sąskaita buvo tik 62 litai, balandį - vos keturi litai", - teigia pirmininkė.
Tikimasi, kad sąstingį išjudins bankai
Dėl to, kad šiemet Lietuvoje pradėta renovuoti labai mažai daugiabučių, kurį laiką kritikos strėlės krypo į nenorėjusius pinigų skirti bankus. Spalio pabaigoje pasirašyta pirmoji sutartis su Šiaulių banku dėl garantijų teikimo už daugiabučiams namams modernizuoti imamas paskolas. UAB "Investicijų ir verslo garantijos" atstovai viliasi, kad ši sutartis padės įgyti pagreitį būstų renovavimo procesui, mat bendrovės garantijų portfelis daugiabučių namų renovacijai įgyvendinti sudaro 70 milijonų litų.
