Vienas iš Liberalų sąjūdžio lyderių Gintaras Steponavičius trečiadienį vakare portalui „Balsas.lt“ paneigė internetinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, esą jau yra sutarta Seimo pirmininko postą atiduoti Tautos prisikėlimo partijos lyderiui Arūnui Valinskui. Į šias pareigas pretenduoja ir liberalų pirmininkas Eligijus Masiulis.
Trečiadienį Seime, Prezidento salėje, prasidėjo oficialios derybos dėl valdančiosios koalicijos sudarymo. Derasi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partija (TPP), Liberalų sąjūdis (LS), Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). 16 valandą antram raundui tik trumpam susirinkę valdančiąją koalicią formuojančių derybininkai jokių konkrečių sprendimų nepriėmė.
TS-LKD derybininkai: A. Kubilius, R. Juknevičienė, I. Degutienė, J. Razma, P. Saudargas bei V. Stundys. Liberalcentristams atstovauja partijos pirmininko pavaduotojai Žilvinas Šilgalis ir Algis Čaplikas. Liberalų sąjūdžiui – pirmininkas Eligijus Masiulis ir Gintaras Steponavičius bei Arūnas Štaras. Prikėlėjų vadas Arūnas Valinskas į derybas atvyko lydimas Dainiaus Budrio.
Nesutarimai dėl Seimo pirmininko posto
Konservatorių ir liberalcentristų derybininkai buvo trumpam palikę pasikalbėti liberalus su prikėlėjais. Šie turėjo galimybę tarpusavy susitarti dėl Seimo pirmininko posto, į kurį pretenduoja tiek TPP pirmininkas Arūnas Valinskas, tiek liberalų lyderis Eligijus Masiulis. Tiesa, susitarimas šio „dviejų pokalbio“ metu pasiektas nebuvo ir vėl buvo deramasi pilna sudėtimi.
Konservatorių pirmininkas A. Kubilius net siūlė minėtiems partneriams keistis poste rotacijos būdu, tačiau susitarti nei dieną, nei pavakariais nepavyko.
A. Kubilius tikisi greitai baigti derybas
Konservatorių lyderis Andrius Kubilius buvo nusiteikęs optimistiškai. „Jeigu viskas vyks sėkmingai, rytoj susitiksime dėl Seimo darbo organizavimo, toliau – dėl krizės prevencijos plano kartu su ekspertais, o lapkričio 4 dieną diskutuotume dėl Vyriausybės programos“, – sakė lyderis Andrius Kubilius.
Anot konservatoriaus, derybų metu buvo apsikeista rašytiniais pasiūlymais dėl krizės prevencijos plano. „Mes pasiūlėme laikytis nuostatos, kad opozicijai priklausytų keli kontroliniai postai Seime, tai yra – Antikorupcinė komisija, Etikos ir procedūrų komisija bei Audito komiteto pirmininko postas. Taip pat ir Seimo pirmininko pavaduotojo postas“, – pasakojo A. Kubilius.
Konsultuojamasi buvo jau anksčiau
Dar antradienį partnerių lyderiai vienas po kito užsuko pas TS-LKD pirmininką Andrių Kubilių. Žiniasklaidos duomenimis, didžiausia valdžios pyrago dalis teks 45 vietas Seime iškovojusiai TS-LKD. Šiai partijai turėtų atitekti premjero postas ir dar 6 ar 7 ministerijos: Finansų, Ūkio, planuojama įkurti nauja Energetikos ministerija, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Žemės ūkio, Teisingumo arba Socialinės apsaugos ir darbo.
Prikėlėjai siekia Seimo pirmininko posto bei 4 ministerijų, tarp jų Teisingumo, Vidaus reikalų.
Abiem liberalų partijoms tektų po 2 ministrų portfelius. Liberalų sąjūdis, neoficialiais duomenimis, nori Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų. Taip pat minimos ir Vidaus reikalų bei Susisiekimo ministerijos. Vidaus reikalų ministerijos nori LiCS, kuri taip pat siekia ir aplinkos ministro vietos. Be to, A. Zuoko komandos akiratyje ir Susisiekimo bei Kultūros ministerijos.
Vakar A. Valinskas informavo žurnalistus, kad ministerijos yra įvertintos koeficientais, pagal kuriuos, atsižvelgiant į partijos gautą mandatų skaičių, vyks postų dalybos. Koeficientų ir balų apskaičiavimo kriterijų A. Valinskas nepatikslino.
Kai kurios personalijos aiškėja
Kai kurių ministerijų būsimų vadovų personalijos aiškėja. Žemės ūkio ministru greičiausiai taps konservatorius Kazimieras Starkevičius, aplinkos ministru – LiCS pirmininkas Artūras Zuokas, krašto apsaugos – TS-LKD vicepirmininkė Rasa Juknevičienė, sveikatos apsaugos – gydytojas Dainius Pūras, švietimo ir mokslo – LS vicepirmininkas Gintaras Steponavičius, teisingumo – teisės profesorius Vytautas Nekrošius.
Neaiškumų lieka dėl Užsienio reikalų ministerijos. „Balsas.lt“ duomenimis, nė vienas iš asmenų, prieš rinkimus skelbtų šios srities konservatorių politikos lyderiais, šansų gauti šį postą nebeturi. Kalbama apie formaliai nepartinį, bet „savą“ karjeros diplomatą. Dėl vidinės konkurencijos partijoje, siekiant, kad postas netektų Irenai Degutienei, TS-LKD netgi gali atsisakyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos portfelio. I. Degutienė paskutiniame rinkiminiame partijos suvažiavime buvo įvardijama kaip galima alternatyva Andriui Kubiliui. Be to, ji vienmandatėje apygardoje surinko daugiausia balsų iš visų konservatorių kandidatų.
.......................................
Šios dienos derybų darbotvarkė:
1. Proporcijos ir atsakomybė.
2. Dėl pasirengimo politiniams probleminiams sprendimams.
3. Krizės prevencijos planas.
4. Santykiai su opozicija.
5. Būsimų darbų grafikas.
Numatytas ir būsimų susitikimų grafikas:
Data Susitikimo tikslas
Spalio 30 d. 10 val. Seimo darbo organizavimas ir atsakomybių Seime pasidalijimas.
Spalio 31 d. 10 val. Pasitarimas
Spalio 31 d. 11 val. Krizės prevencijos plano svarstymas su ekspertais.
Lapkričio 4 d. 10 val. Diskusija dėl Vyriausybės programos.
TS-LKD turės 45 vietas Seime, prikėlėjai 16, Liberalų sąjūdis 11, o liberalcentristai 8. Iš viso partneriai turi 79 iš 141 mandato.
Lietuvos socialdemokratų partija iškovojo 25, partija „Tvarka ir teisingumas“ - 15, koalicija „Darbo partija + jaunimas“ - 10 mandatų. Keturis mandatus gavo nepriklausomi kandidatai, po tris - Lenkų rinkimų akcija ir Valstiečių liaudininkų partija, vieną - Naujoji sąjunga. Naujas Seimas turėtų susirinkti lapkričio viduryje.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
