LGGRTC rugpjūtį Ukmergės savivaldybei rekomendavo iki lapkričio 18 dienos ant akmens užkabinti naują atminimo lentą, nurodančią, kad paminklinis akmuo skirtas visiems žuvusiems Vyties apygardos partizanams.
Spalį į Vilniaus apygardos administracinio teismą dėl tokio sprendimo kreipėsi keturi pareiškėjai – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis bei Jonas Mindaugas Janulis.
Teismo buvo prašoma panaikinti LGGRTC sprendimą, kuriuo nurodoma nuimti partizano J. Krikštaponio bareljefą ir įrašus nuo paminklo Ukmergėje. Skundo teismas nepriėmė, tačiau toks sprendimas yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas BNS teigė, kad organizacija nesutinka su LGGRTC sprendimu.
„Ant paminklo Ukmergėje yra įrašas, kad jis pastatytas Vyčio apygardos vadui Juozui Krikštaponiui. Norima tą lentelę nuimti, mes nesutinkame, kadangi turime rimtų dokumentų, kad jis nebuvo į Baltarusiją išvykęs. Kreipėmės į visas institucijas, tame tarpe ir Generalinę prokuratūrą, bet negavome atsakymo, kai sužinojome, kad norima tai padaryti“, – sakė J. Burokas.
Anot jo, organizacijos nesutinka, kad partizanas buvo žydšaudys, esama duomenų, kad jis pats buvo nukentėjęs nuo nacių – karo pradžioje buvo kalinamas Kauno kalėjime.
Skundo nepriėmė
Kaip BNS informavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, organizacijų skundas nebuvo priimtas neįžvelgus viešojo ginčo.
Pasak teismo, Desovietizacijos komisija šiuo metu tik rekomenduoja LGGRTC nukelti J. Krikštaponio paminklą, sprendimo priėmimas yra atidėtas. LGGRTC laikosi pozicijos, kad kol Holokausto įvykiuose dalyvavusiam J. Krikštaponiui nėra panaikintas kario savanorio statusas, nukelti partizanui skirtą paminklinį akmenį būtų nekorektiška.
„Galimai LGGRTC, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, tik siūlo ar rekomenduoja savivaldybei atlikti tam tikrus veiksmus; tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad LGGRTC šiuo metu jau yra priėmęs kokį nors privalomą sprendimą, kuris galėtų būti skundžiamas teismui“, – informavo teismas.
Ši nutartis yra apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Šio teismo atstovė BNS informavo, kad atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria atsisakyti priimti skundą, ir priimti skundą bei pradėti administracinę teiseną.
Posėdis, kuriame bus nagrinėjamas atskirasis skundas, vyks kitą savaitę, trečiadienį. Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.
Ukmergės rajono meras Darius Varnas BNS teigė, kad savivaldybėje dėl paminklo J. Krikštaponiui yra sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja vicemeras, tačiau komisija pirmiausiai nori sulaukti teismo verdikto, tad sprendimų nėra priėmusi. Visgi D. Varnas užsiminė, kad norima rekonstruoti aikštę, kurioje minimas paminklas yra pastatytas, tad toks paminklas buvusioje Raudonojoje aikštėje nelabai dera.
Paminklą Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje prieš kurį laiką ragino nukelti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Anot jos, partizano veiksmai laikytini nusikaltimu, o tai įrodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pateiktos pažymos.
Šis centras 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis (Krištaponis), vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.
