Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Pakso viena is didziausiu blogybiu- Masina saugumo sumetimais pasistate ne tam skirtoje vietoje. As manau jam nera labai jauku kur pakampyje statyti savo masina. Nes tiek puolamas ir tiek neapykantos ant jo liejama dabar, kad jo vietoje dauguma taip pasielgu. Taip lengvai valdancioji sunauja nuo lovio nesitrauks verciau Paksui gerkle perkas. Naturalu kad zmogus stengiasi apsaugoti save ir savo seima. Kiek blogio aplamai Lietuvai yra padare politikai 1) Paksas Is rusakalbio verslininko gavo lesu rinkiminei kompanijai. Tai vienintele priezastis del ko ji kaip daugumos isrinkta prezidenta isede valdancioji sunauja. Na dar buves majoras aviacijoje. Tai visi jo nusikaltimai? 2) Brazauskas jo juodu darbeliu tikriausiai nesugebetume suskaiciuoti 3) Zuoka. Visiems aiskus recidyvas. 4) Kirkilas -Brazauko marionete 5) Kubilius-komentuoti tikriausia nereikia 7) Landsbergis -tautos didysis mokytojas bet kad irgi apsivoges. Toliau vardinkite patys ir skaiciuokite politiku blogybes. Garantuoju suskaiciave visu politiniu veikeju blogybes Pakso bus maziausiai ir pacios nekalciausios. Taigi ko visi kartu su valdanciaja sunauja puolate PAKSA?
Na, jooo, Lietuvoje susikomromitavusį politiką nuo veiklos nušalinsi tik tada, jei jį pavyks kone fiziškai "įkišti už grotų". TSRS santvarkai, kai BET KOKIA atsakomybė greitai tapdavo arba baudžiamąja, arba atsiliepdavo partinėmis sankcijomis, kurių besalygiškai reikėjo klausyti, toks požiūris tiko. Tad nenuostabu, kad atsakingumas visuomenei pas mus turi gan silpną tradiciją. Sąveikos schema tarp tautos išrinktųjų ir pačios tautos - iš vienos pusės, "š... ir tapšnojau", o iš kitos "visi jie tokie, nėr čia ko daug kalbėti" arba (daug blogiau) "jis bent jau moka gyventi, nesiskųsk, o daryk taip pat, jei sugebi".
Paksas - Lietuvą išdavęs ir už tai iš Prezidento posto išspirtas niekšas. Geriau jau tas Kremliaus kilimėlis dirbtų kokiame nors Rusijos oblastkome politruku.
Bet ir tupizmo viršunė.Tokio mąstymo žmones(kaip pati esi),eilinį kartą parodo, kad Lietuvai Europoje nėra ką daryti, nes tokio mentaliteto žmonėms , kur nors džiunglese egzistuoti. Kai baigsite vienas kita ryti, tai pasibaigs problemos.
Tą politinį iškrypėlį Paksą reikia deportuoti. Tegu gadina orą kur nors Rusijoje.
Kaip rasosi angliskai pagal tamsta ''statyba''? Nekalbu apie tai, kad vertetu versti ''darymas''.
Ne del Pakso keisti istatymus, o iverinant Pakso antivalstybinius veiksmus, tobulinti ar daryti juose pakeitimus uzkertant kelia pavojingoms pasekmems.
Mano straipsnis paskelbtas Laisvam Laikraštyje
Lietuvos valstybė 1980 – 2009
Didžiausią nuostolį Lietuvos valstybei padarė ir daro nekreipimas dėmesio į dar viduramžių pastebėjimą, kad koloborantai vieniems būna koloborantais ir kitiems.
Ši išmintis jau kelis šimtmečius sako, kad tarnavę Maskvai, tarnaus ir Briuseliui, Amerikai, žinoma, Lietuvos sąskaita.
Francis Fukujama (STATE BILDING, First published in the US in 2004 by Cornell University Press) nurodo, kad 1980 m. pagal valstybingumą pirmavo Tarybų Sąjunga, Prancūzija, Japonija, Jungtinės Valstijos.
Per dvidešimt metų – iki 2000 m. labiausia sumenko Rusijos ir Japonijos valstybingumas.
Jis nusakomas kiekiu funkcijų, kurias vykdo valstybė ir kaip tvirtai jas vykdo.
Praeito amžiaus antroje pusėje JAV per Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir Pasaulio banką (PB) kitų valstybių atžvilgiu vykdė valstybingumo mažinimo politiką. Tai turėjo didžiulę įtaką Rytų Europos šalims tame tarpe ir Lietuvai. Visos jos vadovavosi nuoroda, kad perėjime iš socializmo svarbiausia privatizavimas.
Pastaraisiais metais privatizavimo šaukliai amerikiečiai pripažįsta, kad valstybingumo naikinimas davė tokias pasekmes kaip skurdas, AIDS, norkomanija, terorizmas, kad silpnos valstybės kelia pavojų visai pasaulio bendrijai. Pavojų ligų ir išsigimimų platinimu, skurdo iššaukiamais nusikaltimais.
Jau 1997 m. Pasaulio bankas susirūpino valstybingumu ir išskyrė tris jo lygius.
Mažiausią, kuriame valstybė vykdo makroekonominį valdymą, užtikrina nuosavybės teises, gynybą, vidaus tvarką, sveikatos ir neturtingųjų apsaugą, lygiateisiškumą.
Vidutinis valstybiškumas vykdo nurodytas ir sekančias funkcijas: reguliuoja monopolijas, vykdo gamtos apsaugą, draudimo ir finansinį reguliavimą, socialinę apsaugą, mokymą (švietimą).
Aktyviausios valstybės be minėtų vykdo industrinę politiką ir gėrybių perskirstymą.
Tačiau griuvus Berlyno sienai ir valstybėms vaduojantis iš Sovietinio bloko, JAV, TVF, PB skleidė nuostatą, kad svarbiausia, kuo greičiau valstybinį turtą privatizuoti, valstybę liberalizuoti, sumažinant jos vykdomų funkcijų kiekį.
Vykdant tokią politiką, daugelį Vidurio ir Rytų Europos valstybių užvaldė užsienio kapitalas. Taip šios valstybės vėl buvo užimtos šiuolaikiškai – be šaunamųjų ginklų.
Valstybingumo mažinimas sudarė sąlygas ne tik vietiniams, bet ir užsieniečiams prichvatizuoti valstybinį turtą, išplisti stambiam kyšininkavimui, pareigūnų ir politikų parsidavėliškumui.
Užsieniečiai nuo teisėjų papirkamumo apsisaugojo teisėmis bylinėtis ne Lietuvos teismuose.
Daugumai Sovietinio bloko valstybių tame tarpe Lietuvai buvo įpirštas parlamentinis valdymas, nors piršlys – JAV neatsisakė prezidentinio valdymo.
Daug prirašyta knygų, vertinančių šiuos du valdymus. Bendra išvada, kad ypač pereinamuoju laikotarpiu, prezidentinis valdymas duoda geresnius rezultatus nei parlamentinis.
Minėtoje knygoje 1980-tųjų metų Tarybų Sąjunga priskirta prie valstybiškausių šalių.
Toks Lietuvos valstybiškumas mažintas, priimant 1992 metais parlamentinę Konstituciją, konservatorių (Tėvynės Sajungos) pradėtą, LDDP (dabar LSDP) ir kitų valdančių partijų tęstą prichvatizavimą.
Lietuvos valstybiškumas griautas 1995 m. įstatymais apribojant prokuratūros galimybes ginti valstybės ir piliečių teisėtus interesus.
Privatizavus advokatūrą, atsisakyta ir mažiausio valstybingumo lygio paskirties – užtikrinti lygiateisiškumą, nes daugumai Lietuvos piliečių advokatas nepasiekiama prabanga.
Neturintis galimybių gintis teisiškai, dažnai ginasi fiziškai. Valstybės silpnumą liūdija ir keleriopai padidėjęs kalinių skaičius.
Pasauliniu mastu pripažinti valstybės silpnumo požymiai: prasta sveikatos apsaugą, švietimas, dideli korupcijos mastai.
Silpnas valstybes valdo ne išrinkti prezidenatai, Seimo nariai, o jų rinkimus finansuojantys rėmėjai.
Lietuvos įstatymai leidžia ją valdyti ir užsienio kapitalui.
Silpnose valstybėse plinta alkoholizmas, nuodijimasis tabaku ir kitais narkotikais, nes
šios veiklos labai pelningos, o tuo pačiu gali daug skirti pinigų politikų papirkimui.
Skandinavijos šalyse pelningiausias veiklas stengiamasi išlaikyti valdomas valstybės.
Suomijos valstybė - ne privatininkai valdo Lietuvos telekomą, Švedija valdo ne tik Lietuvoje Statoil degalines.
Pasibaigus šaltajam karui, Amerika propogavo liberalizavimą ir valstybės įtakos mažinimą. Tam Lietuvoje įsteigtas Laisvosios rinkos institutas, kuris vykdė propogandą, bet ne mokslinius tyrimus.
Praėjus dešimtmečiui po šaltojo karo pabaigos, JAV pasipylė knygos, kurių empyriniai duomenys rodo, kad svarbiausios dedamosios įtakojančios vystymąsi yra ne ekonomika, o valstybinės institucijos ir jų vykdoma politika. Daugelis Amerikos ekonomistų pripažino prieš pušimtį metų parašytas knygas apie antikorupcines strategijas, organizacijų projektavimą, valdymą, prognozavimą.
LTSR Plano komitete buvo šviesių galvų, kurios siekė perimti pasaulinį patyrimą.
Naujiesiems lietuviams ekonomistams panaikinus Plano komitetą, jo vykdytos funkcijos buvo mažinamos Ekonomikos, dabar Ūkio ministerijose.
Kas netiki valstybinių institucijų reikšmingumu, atsiverskit Pasaulio banko tinklalapį . Juose įvertinta per dviejų šimtų šalių valstybinių institucijų kokybė.
Lietuvos institucijų 2005 m. korupcijos žabojimas įvertintas 64 proc., Estijos - 79,8, Lietuvos Vyriausybės efektyvumas 76,1, Estijos – 82,8.
Lietuvoje buvo įkurta viena pirmųjų Rytų ir Vidurio Europoje Ryšių ir informatikos ministerija, bet Adamkus su konservatoriais ją prieš dešimtmetį panaikino ir tuo nubloškė Lietuvą į ES uodegą pagal informacinių technologijų naudojimą.
Kada ateis į Lietuvą prieš dešimtmetį pasaulyje suprastas valstybės reikšmingumas? Iki jo bet koks liberalizavimas šauktas vertybe. Bet jo pasekmės daugelyje Europos, Azijos valstybių pagimdė supratimą, kad liberalizavimas silpnoje valstybėje duoda blogesnes pasekmes negu jo nebuvimas.
Lietuvos valstybiškumo atstatymas prasidės ne anksčiau, kaip 2009 m., jei šiais metais to siekiantys, pasiruoš Seimo paėmimui 2008 m.
Tuomet Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukakčiai Lietuvoje bus įvestas prezidentinis valdymas, prokuratūros galios bus išplėstos iki Prancūzijos prokuratūros galių ginti valstybės interesą, panaikinta kolektyvinė neatsakomybė savivaldybėse ir vyriausybėje, įvesta Prezidento, Premjero ir merų asmeninė atsakomybė.
Rasis pagrindas įgyvendinti Vasario 16 ir Kovo 11 tikslus.
Valstybės stiprbė tai gebėjimai projektuoti ir įgyvendinti politikas ir įstatymus, visuomeniškai veiksmingai administruoti mažiauisiomis biurokratinėmis sanaudomis, užkirsti kelią papirkinėjimams, kyšininkavimui, užtikrinti institucijų veiklos efektyvumą, skaidrumą ir atskaitomybę.
Eknominė sėkmė nėra vienintelė priežastis apsprendžianti valstybės vykdomas funkcijas.
Daugelis europiečių nepritaria Amerikos efektyvumui socialinio teisingumo sąskaita.
Lietuvoje politikos, biudžeto projektavimas nepasiekęs praeito amžiaus vidurio pasaulinio lygio.
Daug planų pavadintų programomis neįgyvendinta - tai silpnos valstybės požymis.
Ką valdžiusios partijos darė veiksmingai, tai mažino bedarbystę, sudarydamos tokias aplinkybes, kad šimtai tūkstančių emigruotų, nors programos mažinti bedarbystę nebuvo.
Masinė emigracija, plintantis girtuokliavimas, nuodijimasis tabaku ir kitais narkotikais rodo, kad valstybėje socialiniai procesai palikti per reklama valdyti besipelnijantiems iš nesveiko gyvenimo būdo.
Liberalizmo propagandą ir jo teikiama galimybė prichvatizuoti sąlygojo visų valdančių partijų liberalią politiką kaip savo pavadinime turinčių šį žodį (Zuoko liberalai centristai, Auštrevičiaus liberalai sąjūdinikai, Paulausko liberalai socialistai) taip ir pagal pavadinimą ne liberalai konservatoriai, socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai. Galimybė prichvatizuoti suvienodino skirtingų pavadinimų partijų vykdytą politiką.
Ir vėl Paksas eina ne bendroje rikiuotėje, nes 2006 m. ankstesnį Liberalų demokratų partijos pavadinimą pakeitė į Tvarka ir teisingumas. Jis ne bendroje rikiuotėje Lietuvoje, bet bendroje pasaulinėje kryptyje stiprinti valstybiškumą, už kurį pasisako ir pasaulio galingieji: JAV valdomi Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas. Tai atspindėta ir minėtoje knygoje STATE BILDING (Valstybės statyba), nors joje ir giriama JAV politika Afganistane, siūloma panaši Irakui.
Didžiausią nuostolį Lietuvos valstybei padarė ir daro nekreipimas dėmesio į dar viduramžių pastebėjimą, kad koloborantai vieniems būna koloborantais ir kitiems.
Ši išmintis jau kelis šimtmečius sako, kad tarnavę Maskvai, tarnaus ir Briuseliui, Amerikai, žinoma, Lietuvos sąskaita.
Francis Fukujama (STATE BILDING, First published in the US in 2004 by Cornell University Press) nurodo, kad 1980 m. pagal valstybingumą pirmavo Tarybų Sąjunga, Prancūzija, Japonija, Jungtinės Valstijos.
Per dvidešimt metų – iki 2000 m. labiausia sumenko Rusijos ir Japonijos valstybingumas.
Jis nusakomas kiekiu funkcijų, kurias vykdo valstybė ir kaip tvirtai jas vykdo.
Praeito amžiaus antroje pusėje JAV per Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir Pasaulio banką (PB) kitų valstybių atžvilgiu vykdė valstybingumo mažinimo politiką. Tai turėjo didžiulę įtaką Rytų Europos šalims tame tarpe ir Lietuvai. Visos jos vadovavosi nuoroda, kad perėjime iš socializmo svarbiausia privatizavimas.
Pastaraisiais metais privatizavimo šaukliai amerikiečiai pripažįsta, kad valstybingumo naikinimas davė tokias pasekmes kaip skurdas, AIDS, norkomanija, terorizmas, kad silpnos valstybės kelia pavojų visai pasaulio bendrijai. Pavojų ligų ir išsigimimų platinimu, skurdo iššaukiamais nusikaltimais.
Jau 1997 m. Pasaulio bankas susirūpino valstybingumu ir išskyrė tris jo lygius.
Mažiausią, kuriame valstybė vykdo makroekonominį valdymą, užtikrina nuosavybės teises, gynybą, vidaus tvarką, sveikatos ir neturtingųjų apsaugą, lygiateisiškumą.
Vidutinis valstybiškumas vykdo nurodytas ir sekančias funkcijas: reguliuoja monopolijas, vykdo gamtos apsaugą, draudimo ir finansinį reguliavimą, socialinę apsaugą, mokymą (švietimą).
Aktyviausios valstybės be minėtų vykdo industrinę politiką ir gėrybių perskirstymą.
Tačiau griuvus Berlyno sienai ir valstybėms vaduojantis iš Sovietinio bloko, JAV, TVF, PB skleidė nuostatą, kad svarbiausia, kuo greičiau valstybinį turtą privatizuoti, valstybę liberalizuoti, sumažinant jos vykdomų funkcijų kiekį.
Vykdant tokią politiką, daugelį Vidurio ir Rytų Europos valstybių užvaldė užsienio kapitalas. Taip šios valstybės vėl buvo užimtos šiuolaikiškai – be šaunamųjų ginklų.
Valstybingumo mažinimas sudarė sąlygas ne tik vietiniams, bet ir užsieniečiams prichvatizuoti valstybinį turtą, išplisti stambiam kyšininkavimui, pareigūnų ir politikų parsidavėliškumui.
Užsieniečiai nuo teisėjų papirkamumo apsisaugojo teisėmis bylinėtis ne Lietuvos teismuose.
Daugumai Sovietinio bloko valstybių tame tarpe Lietuvai buvo įpirštas parlamentinis valdymas, nors piršlys – JAV neatsisakė prezidentinio valdymo.
Daug prirašyta knygų, vertinančių šiuos du valdymus. Bendra išvada, kad ypač pereinamuoju laikotarpiu, prezidentinis valdymas duoda geresnius rezultatus nei parlamentinis.
Minėtoje knygoje 1980-tųjų metų Tarybų Sąjunga priskirta prie valstybiškausių šalių.
Toks Lietuvos valstybiškumas mažintas, priimant 1992 metais parlamentinę Konstituciją, konservatorių (Tėvynės Sajungos) pradėtą, LDDP (dabar LSDP) ir kitų valdančių partijų tęstą prichvatizavimą.
Lietuvos valstybiškumas griautas 1995 m. įstatymais apribojant prokuratūros galimybes ginti valstybės ir piliečių teisėtus interesus.
Privatizavus advokatūrą, atsisakyta ir mažiausio valstybingumo lygio paskirties – užtikrinti lygiateisiškumą, nes daugumai Lietuvos piliečių advokatas nepasiekiama prabanga.
Neturintis galimybių gintis teisiškai, dažnai ginasi fiziškai. Valstybės silpnumą liūdija ir keleriopai padidėjęs kalinių skaičius.
Pasauliniu mastu pripažinti valstybės silpnumo požymiai: prasta sveikatos apsaugą, švietimas, dideli korupcijos mastai.
Silpnas valstybes valdo ne išrinkti prezidenatai, Seimo nariai, o jų rinkimus finansuojantys rėmėjai.
Lietuvos įstatymai leidžia ją valdyti ir užsienio kapitalui.
Silpnose valstybėse plinta alkoholizmas, nuodijimasis tabaku ir kitais narkotikais, nes
šios veiklos labai pelningos, o tuo pačiu gali daug skirti pinigų politikų papirkimui.
Skandinavijos šalyse pelningiausias veiklas stengiamasi išlaikyti valdomas valstybės.
Suomijos valstybė - ne privatininkai valdo Lietuvos telekomą, Švedija valdo ne tik Lietuvoje Statoil degalines.
Pasibaigus šaltajam karui, Amerika propogavo liberalizavimą ir valstybės įtakos mažinimą. Tam Lietuvoje įsteigtas Laisvosios rinkos institutas, kuris vykdė propogandą, bet ne mokslinius tyrimus.
Praėjus dešimtmečiui po šaltojo karo pabaigos, JAV pasipylė knygos, kurių empyriniai duomenys rodo, kad svarbiausios dedamosios įtakojančios vystymąsi yra ne ekonomika, o valstybinės institucijos ir jų vykdoma politika. Daugelis Amerikos ekonomistų pripažino prieš pušimtį metų parašytas knygas apie antikorupcines strategijas, organizacijų projektavimą, valdymą, prognozavimą.
LTSR Plano komitete buvo šviesių galvų, kurios siekė perimti pasaulinį patyrimą.
Naujiesiems lietuviams ekonomistams panaikinus Plano komitetą, jo vykdytos funkcijos buvo mažinamos Ekonomikos, dabar Ūkio ministerijose.
Kas netiki valstybinių institucijų reikšmingumu, atsiverskit Pasaulio banko tinklalapį . Juose įvertinta per dviejų šimtų šalių valstybinių institucijų kokybė.
Lietuvos institucijų 2005 m. korupcijos žabojimas įvertintas 64 proc., Estijos - 79,8, Lietuvos Vyriausybės efektyvumas 76,1, Estijos – 82,8.
Lietuvoje buvo įkurta viena pirmųjų Rytų ir Vidurio Europoje Ryšių ir informatikos ministerija, bet Adamkus su konservatoriais ją prieš dešimtmetį panaikino ir tuo nubloškė Lietuvą į ES uodegą pagal informacinių technologijų naudojimą.
Kada ateis į Lietuvą prieš dešimtmetį pasaulyje suprastas valstybės reikšmingumas? Iki jo bet koks liberalizavimas šauktas vertybe. Bet jo pasekmės daugelyje Europos, Azijos valstybių pagimdė supratimą, kad liberalizavimas silpnoje valstybėje duoda blogesnes pasekmes negu jo nebuvimas.
Lietuvos valstybiškumo atstatymas prasidės ne anksčiau, kaip 2009 m., jei šiais metais to siekiantys, pasiruoš Seimo paėmimui 2008 m.
Tuomet Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukakčiai Lietuvoje bus įvestas prezidentinis valdymas, prokuratūros galios bus išplėstos iki Prancūzijos prokuratūros galių ginti valstybės interesą, panaikinta kolektyvinė neatsakomybė savivaldybėse ir vyriausybėje, įvesta Prezidento, Premjero ir merų asmeninė atsakomybė.
Rasis pagrindas įgyvendinti Vasario 16 ir Kovo 11 tikslus.
Valstybės stiprbė tai gebėjimai projektuoti ir įgyvendinti politikas ir įstatymus, visuomeniškai veiksmingai administruoti mažiauisiomis biurokratinėmis sanaudomis, užkirsti kelią papirkinėjimams, kyšininkavimui, užtikrinti institucijų veiklos efektyvumą, skaidrumą ir atskaitomybę.
Eknominė sėkmė nėra vienintelė priežastis apsprendžianti valstybės vykdomas funkcijas.
Daugelis europiečių nepritaria Amerikos efektyvumui socialinio teisingumo sąskaita.
Lietuvoje politikos, biudžeto projektavimas nepasiekęs praeito amžiaus vidurio pasaulinio lygio.
Daug planų pavadintų programomis neįgyvendinta - tai silpnos valstybės požymis.
Ką valdžiusios partijos darė veiksmingai, tai mažino bedarbystę, sudarydamos tokias aplinkybes, kad šimtai tūkstančių emigruotų, nors programos mažinti bedarbystę nebuvo.
Masinė emigracija, plintantis girtuokliavimas, nuodijimasis tabaku ir kitais narkotikais rodo, kad valstybėje socialiniai procesai palikti per reklama valdyti besipelnijantiems iš nesveiko gyvenimo būdo.
Liberalizmo propagandą ir jo teikiama galimybė prichvatizuoti sąlygojo visų valdančių partijų liberalią politiką kaip savo pavadinime turinčių šį žodį (Zuoko liberalai centristai, Auštrevičiaus liberalai sąjūdinikai, Paulausko liberalai socialistai) taip ir pagal pavadinimą ne liberalai konservatoriai, socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai. Galimybė prichvatizuoti suvienodino skirtingų pavadinimų partijų vykdytą politiką.
Ir vėl Paksas eina ne bendroje rikiuotėje, nes 2006 m. ankstesnį Liberalų demokratų partijos pavadinimą pakeitė į Tvarka ir teisingumas. Jis ne bendroje rikiuotėje Lietuvoje, bet bendroje pasaulinėje kryptyje stiprinti valstybiškumą, už kurį pasisako ir pasaulio galingieji: JAV valdomi Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas. Tai atspindėta ir minėtoje knygoje STATE BILDING (Valstybės statyba), nors joje ir giriama JAV politika Afganistane, siūloma panaši Irakui.
Jus visi vienodi runkeliai ir nieko nesuprantat. Demokratija - tai tik zaidimas jums, kad galvotumete, jog kazka sprendziate. Is tiesu, tie, kurie sprendzia, jokios demokratijos sau nepripazista - demokratija zaisti vercia tik teliukus, nu gi - runkelius - kitaip vadinamus.
REKLAMA
REKLAMA
Dėl R. Pakso siūloma keisti įstatymus