„Pasirašėm, rytoj nešame visą šitą reikalą į Konstitucinį Teismą“, – BNS antradienį sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnės pavaduotoja Guoda Burokienė.
Jos teigimu, kreipimąsi pasirašė 37 parlamentarai – visi „valstiečių“ frakcijos nariai, kiti opozicijos atstovai, taip pat keli valdantieji.
Pasirašydamas įstatymą dėl q, w, x rašymo asmens dokumentuose šalies vadovas išreiškė viltį, kad poįstatyminiais teisės aktais „bus užtikrintas konstitucinis valstybinės kalbos statusas ir derama pagarba lietuvių kalbos sistemai bei savitumui“.
G. Burokienė sako, kad ją prezidento sprendimas „iš dalies nuvylė“.
„Kažkaip poįstatyminiai aktai dažnai būna liberalesni nei įstatymas. Esame pasimokę jau“, – dėstė parlamentarė.
Tuo metu teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pareiškė, kad „pagaliau turime svarbų valstybės žingsnį užtikrinant žmogaus teisę į vardą ir pavardę“.
Pasak jos, prezidentui pasirašius įstatymą, Teisingumo ministerija iki gegužės 1 dienos parengs įstatymo lydinčiuosius aktus, netrukus bus pradėtas rengti Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis pavardžių rašybos tvarką.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą Seimas priėmė sausio 18 dieną, jis įsigalios gegužės 1 dieną.
Įstatymu įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.
Tai reiškia, kad įstatymas leis lietuviškuose pasuose rašyti x, w ir q raides.
Tokia rašyba būtų galima ir tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Dar vienas variantas – originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Įstatymo kritikai sako, kad nelietuviški rašmenys prieštarauja konstituciniam lietuvių valstybinės kalbos statusui ir yra išdavystė.
Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyko kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau iki šiol nepakakdavo balsų jiems priimti.
Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, iki šiol priėmusiuose jiems palankius sprendimus.
Galimybės rašyti pavardes originaliais rašmenimis taip pat siekė Lietuvos lenkai, šis klausimas nuolat keliamas per dvišalius Lietuvos ir Lenkijos politikų susitikimus.
