Pastaruosius porą metų įnirtingai spardęsis geriamojo vandens kainų sumažinimo arkliukas Naujųjų išvakarėse nugaišo.
Miesto Taryba balsų dauguma antrą kartą nepritarė siūlymui patikslinti „Aukštaitijos vandenų“ sąnaudas.
Svarstyti Tarybai pateiktame sprendimo projekte buvo numatyta maždaug 400 tūkst. litų sumažinti įmonės valdymo išlaidas.
Tiek Savivaldybei pavaldžiai vandens tiekėjai kainuoja per metus išlaikyti tris direktorius.
„Aukštaitijos vandenyse“ dirba rekordinė šešių direktorių komanda, trys iš jų – miesto Tarybos nariai.
Prieš „Aukštaitijos vandenims“ nenaudingą siūlymą balsavo 14 Tarybos narių, už – perpus mažiau.
Pasak vicemerės Gemos Umbrasienės, jei Taryba būtų sutikusi mažinti įmonės sąnaudas ir direktorių skaičių, per kitą mėnesį ar pusantro geriamasis vanduo galėjo būti atpigintas maždaug 20 proc.
„Turime raštišką Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsakymą, kad jei Taryba nuspręs patikslinti „Aukštaitijos vandenų“ veiklos planą, būtų pradėta kainų peržiūrėjimo procedūra“, – teigė mero pavaduotoja.
„Aukštaitijos vandenys“ deklaruoja per devynis praeitų metų mėnesius patyrę 1,9 mln. litų nuostolį. Tačiau G.Umbrasienė tvirtina, kad tokie rodikliai nulemti turto perkainojimo, drastiškai pakeitusio įmonės finansinius rezultatus.
„Aukštaitijos vandenų“ praėjusių metų devynių mėnesių grynasis pelnas siekė 3,7 mln. litų, tačiau paskutinį metų ketvirtį įmonė atliko savo turto perkainojimą, po kurio nusidėvėjimo sąnaudos išaugo 3,8 mln. litų ir pelninga veikla staiga tapo nuostolinga. „Turto perkainojimas bendrovei tam ir buvo reikalingas, kad galėtų deklaruoti dirbanti nuostolingai“, – mano mero pavaduotoja.
Grasina mokėti daugiau
„Aukštaitijos vandenų“ plėtros direktorius ir miesto Tarybos narys Petras Narkevičius įsitikinęs, kad politikams nedera kištis į įmonės, nors ir pavaldžios Savivaldybei, veiklą.
„Tarybai pateikti skaičiavimai nėra geri, sukaupti iš kažkokių ataskaitų. Įmonė turi valdybą, stebėtojų tarybą, per ją Savivaldybė ir gali kontroliuoti bendrovės veiklą. Politikai negali nurodyti įmonei, kaip dirbti“, – pažymi P.Narkevičius.
Sumažinti geriamojo vandens kainas užsimojusius kolegas politikas tikina kritikuojantis esą ne todėl, kad jei Taryba būtų palaiminusi siūlymą, galėjo susvyruoti jo paties kėdė.
„Aš negaliu nei išsaugoti, nei prarasti darbo vietos. Yra įmonės vadovai, steigėjai, jie priima sprendimus. Jei Savivaldybei vienodos visos jos įmonės, tada su visomis turėtų elgtis vienodai – visoms, ne tik „Aukštaitijos vandenims“ nurodyti, kaip dirbti“, – teigė P.Narkevičius.
Bendrovė, net ir remiama prie sienos dėl gausios direktorių komandos, toliau laikosi pozicijos jos nemažinti. „Aukštaitijos vandenų“ ryšių su visuomene specialisto Svajūno Mikeškos teigimu, problemos kyla dėl pačių pareigybių pavadinimų. O jų atsisakymas iš bendrovės pareikalautų papildomų išlaidų.
„Direktorius pavadinus kitaip, situacija turbūt nepasikeistų, nes pagal pareigas kiekvienas turi savo darbo barus, atsakomybės ribas. Jei būtų priimtas sprendimas panaikinti šiuos etatus, turbūt tektų samdyti konsultantus, kaip kad daroma ne vienoje energetikos įmonėje. Tačiau toks veiksmas paprastai kainuoja bent tris keturis kartus brangiau“, – aiškino S.Mikeška.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
